SVEIKOS GYVENSENOS SVARBA ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ PREVENCIJAI

Gabija Gudeikytė Abstract Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė sergamumo ir mirtingumo priežastis pasaulyje. Jas lemia keletas rizikos veiksnių, kurių dauguma yra modifikuojami, taikant gyvensenos pokyčius. Įrodyta, jog fizinis krūvis bent 150 minučių per savaitę, subalansuota mityba, gausi daržovių ir skaidulų, rūkymo nutraukimas bei kokybiš­kas 7–8 valandų trukmės miegas kartu gali sumažinti kardiovaskulinių ligų riziką…

FIZINIS AKTYVUMAS POPULIARIAUSIŲ LIETUVOS NUOMONĖS FORMUOTOJŲ ĮRAŠUOSE, PASKELBTUOSE „INSTAGRAM“ SOCIALINIAME TINKLE

Robertas Basijokas, Donatas Austys Abstract Prie gyvensenos įpročių formavimo gali prisidėti pla­čiai naudojamų socialinių tinklų nuomonės formuotojai. Jie savo skelbiamu turiniu gali daryti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį sekėjų gyvensenai. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje tokių tyrimų trūksta, šio tyrimo tikslas − įvertinti populiariausių Lietuvos nuomonės formuotojų įrašų, paskelbtų socialiniame tinkle „Instagram“, apie fizinį aktyvumą…

ASMENŲ, AUGINANČIŲ IKI 2 METŲ VAIKUS, FIZINIO AKTYVUMO, PSICHOEMOCINĖS SVEIKATOS IR GYVENIMO KOKYBĖS VERTINIMAS

Gabija Seibutytė, Vaida Borkertienė, Milda Gintilienė Abstract Fizinis aktyvumas apima įvairią veiklą, kurios metu ju­dinamas kūnas ir naudojama energija. Svarbu įvertinti tėvų fizinį aktyvumą po vaiko gimimo, nes jis gali turėti tiesioginės įtakos jų sveikatai. Fizinis aktyvumas teigia­mai veikia tėvų psichinę sveikatą, padeda mažinti stresą ir gerina nuotaiką, o tai gali padėti jiems įveikti tėvystės…

KAUNO KOLEGIJOS DARBUOTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO ĮPROČIŲ IR MOTYVACIJOS TYRIMAS

Laura Žlibinaitė, Viktorija Piščalkienė, Rokas Savickas, Milda Gintilienė, Audronė Vizbarienė Abstract Atsižvelgiant į tai, kad fizinis aktyvumas yra vienas iš sveikatą stiprinančių ir gerovę veikiančių veiksnių, vis daugiau organizacijų įsitraukia į darbuotojų fizinio ak­tyvumo skatinimą. Tyrimas nagrinėja Kauno kolegijos darbuotojų fizinio aktyvumo įpročius, kurie yra svarbūs bendrai sveikatai ir gerovei, ypač profesinėje aplinkoje. Supratimas apie…

SISTEMINĖS RAUDONOSIOS VILKLIGĖS JAUTRUMO GYVENIMO BŪDO VEIKSNIAMS ĮVERTINIMAS

Teodoras Pocius Abstract Tikslas. Įvertinti gyvenimo būdo įpročių poveikį ligos aktyvumui ir žalai, paūmėjimų atsiradimui ir žmonių, sergančių sistemine raudonąja vilklige (SRV), gyvenimo kokybei. Rezultatai. Mokslinės literatūros analizė parodė, kad šiuo metu daug dėmesio skiriama gyvenimo būdo veiksniams, tokiems kaip fizinis aktyvumas, mityba, cigarečių rūkymas, alkoholio ir kofeino turinčių gėrimų vartojimas, jų galimam ryšiui su…

SLAUGYTOJŲ GYVYBINGUMĄ VEIKIANTYS PSICHOLOGINIAI, FIZIOLOGINIAI IR SOCIALINIAI VEIKSNIAI

Justina Vasarytė, Stanislav Sabaliauskas, Rima Rozenbergaitė Abstract Slaugytojų patiriami profesinės veiklos iššūkiai ir rizikos veiksniai neigiamai veikia slaugytojų gyvybingumą ir as­meninę gerovę. Dėl aukštų darbo reikalavimų, svarbios veiklos ir asmeninių įsipareigojimų slaugytojai patiria didelį nuovargį, emocinį išsekimą ar net perdegimą. Tai gali turėti neigiamą poveikį slaugytojų profesinių funk­cijų vykdymui, būti klaidų priežastimi ir neigiamai pa­veikti…

STUDENTŲ FIZINIO AKTYVUMO POVEIKIS EMOCINEI BŪSENAI

Kristina Leontjeva, Aldona Mikaliūkštienė Abstract Fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių žmogaus fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų. Aukštųjų mokyklų studentai laikomi pažeidžiama grupe dėl rizikos veiksnių, susijusių su mažu fiziniu aktyvumu, kurį lemia sėdimas gyvenimo būdas ir antsvoris, susijęs su nesveika ir nesu­balansuota mityba. Tyrimų duomenimis, jauni asmenys patiria didžiausią stresą. Tai lemia įvairūs socialiniai…

KAUNO KOLEGIJOS MEDICINOS FAKULTETO STUDENTŲ GYVENSENOS YPATUMAI

Donatas Gužauskas, Gabija Švenčionytė, Vaidas Jotautis, Laura Žlibinaitė Abstract Lietuvos studentų fizinio aktyvumo lygis nėra pakanka­mas, o 48,7 proc. nepasiekia PSO rekomenduojamų fizi­nio aktyvumo normų. Nustatyta, kad studentai nesilaiko sveikos mitybos rekomendacijų. Svarbu išsiaiškinti, ar medicinos fakulteto studentai taiko studijų metu įgytas žinias apie sveiką gyvenseną ne tik profesinėje aplinkoje, bet ir asmeniniame gyvenime. Tyrimo…

FIZINIO AKTYVUMO IR KOGNITYVINĖS STIMULIACIJOS POVEIKIS AKTYVUMO IR DĖMESIO SUTRIKIMĄ TURINČIŲ VAIKŲ SMEGENŲ VYKDOMOSIOMS FUNKCIJOMS

Emilija Strazdaitė, Katrin Kočan, Justinas Blaževičius Abstract Daugėja tyrimų, nagrinėjančių bendrosios populiacijos fizinio aktyvumo naudą žmogaus kognityvinėms funk­cijoms. Prieštaringi tyrimų rezultatai rodo poreikį siste­minti duomenis, gautus tiriant vaikų, turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, populiaciją. Sparti mokslo ir tech­nologijų pažanga teikia galimybę sujungti tradicinius gydymo metodus, sėkmingai taikomus kitų sutrikimų neuroreabilitacijai. Aptinkama hipotezių, jog fizinių ir…

FIZINIO KRŪVIO POVEIKIS IMUNINEI SISTEMAI

Einius Trumpa, Eglė Berželionytė, Justė Bučiūnaitė Abstract Imuninės sistemos stiprinimas – aktuali dabartinės visuomenės diskusijų tema. Yra žinoma daug būdų jai stiprinti, o vienas iš jų – fizinis aktyvumas. Imuninės sistemos funkcijas gerina tik tam tikro intensyvumo ir (ar) trukmės fizinis krūvis. Teigiamą poveikį imuninės sistemos funkcijoms teikia žemo ir vidutinio intensyvumo fizinis krūvis bei…

7-8 KLASIŲ MOKINIŲ KINESTETINIO MOKYMOSI STILIAUS IR FIZINIO AKTYVUMO SĄSAJOS

Rasa Baltramaitienė, Rita Gruodytė-Račienė, Irina Klizienė Abstract Tyrimo tikslas – nustatyti 7-8 klasių mokinių kinestetinio mokymosi stiliaus raišką ir sąsajas su jų fiziniu aktyvumu. Tyrimo objektas – kinestetinio mokymosi stiliaus ir fizinio aktyvumo sąsajos. Hipotezė – moksleiviai, kurių ryškesnis kinestetinis mokymosi stilius, yra fiziškai aktyvesni negu moksleiviai, kurių ryškesnis vizualinis arba audialinis mokymosi stilius. Tyrime…

SUAUGUSIŲ ASMENŲ FIZINIO AKTYVUMO, SVEIKATOS RAŠTINGUMO IR STRESO VALDYMO SĄSAJOS COVID-19 PANDEMIJOS METU

Emilė Vėbraitė, Inga Muntianaitė, Monika Kietė, Jurga Indriūnienė Abstract Tikslas − nustatyti tiriamųjų sveikatos raštingumo, fizi­nio aktyvumo ir streso lygį COVID-19 pandemijos metu bei ryšius tarp jų. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 123 respondentai (18 – 64 m. amžiaus). Tyrimas vyko nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2022 m. vasario mėn. Parengta anketa, kurią sudarė Europos…