COVID-19 PANDEMIJOS ĮTAKA SAVIŽUDYBĖMS LIETUVOJE

Jovilė Aleksė, Virginija Adomaitienė Abstract Savižudiškas elgesys Lietuvoje – opi problema. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vertinant visų pasaulio šalių savižudybių statistiką, Lietuva 2015-2017 m. buvo ketvirtoje, o 2018 ir 2019 metais – septintoje vietoje. Europoje Lietuva per visą šį laikotarpį buvo pir­moje vietoje. 2019 m. pabaigoje kilęs naujasis korona­virusas (COVID-19) išplito ir paveikė žmones…

SUAUGUSIŲ DARBINGO AMŽIAUS LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS ŽINIOS IR COVID-19 PANDEMIJOS POVEIKIS MAISTO PASIRINKIMUI

Rokas Arlauskas, Donatas Austys, Rimantas Stukas Abstract COVID-19 pandemija visame pasaulyje turėjo didelį destruktyvų poveikį ekonomikai, aprūpinimui maistu, mitybos organizavimo ir sveikatos apsaugos sistemoms. COVID-19 pandemijos metu pakito daugumos gyven­tojų mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje trūksta reprezentatyvių tyrimų apie COVID-19 pandemijos pasekmes, šio tyrimo tikslas − įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų…

COVID-19 PANDEMIJOS ĮTAKA SLAUGOS KOKYBEI LIGONINĖJE: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVAGA IR PACIENTŲ NUOMONĖ

Vinsas Janušonis, Gaivilė Kasap Abstract Straipsnyje apžvelgiami slaugos kokybės pokyčiai Co­vid-19 pandemijos metu, iki pandemijos ir po pandemi­jos, jų priežastys bei įtaka pacientų sveikatos priežiūrai. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugos kokybės pokyčius dau­giaprofilinėje ligoninėje Covid-19 pandemijos metu ir po jos pacientų nuomone. Atliekant tyrimą analizuoti įvairių šalių autorių moksli­niai tyrimai ir publikacijos. Atskleisti slaugos kokybei…

LENTVARIO GIMNAZISTŲ POŽIŪRIS Į NUOTOLINĮ MOKYMĄSI BEI NUOTOLINIO MOKYMOSI SĄSAJOS SU MITYBOS IR FIZINIO AKTYVUMO POKYČIAIS

Rita Bandzevičienė, Rūta Maceinaitė-Žandarė, Aistė Kalašnikovaitė, Rita Sketerskienė Abstract COVID-19 pandemijos metu karantinas sutrikdė vaikų ir paauglių mokymosi procesą, pasikeitė dienos ir miego režimas, gyvensena. Padidėjo prie ekranų praleidžia­mas laikas, sumažėjo fizinis aktyvumas. Tyrimo tiks­las – įvertinti Lentvario gimnazistų požiūrį į nuotolinį mokymąsi bei nuotolinio mokymo sąsajas su mitybos ir fizinio aktyvumo pokyčiais. Atliktas momentinis…

COVID-19 PANDEMIJOS ĮTAKA LIETUVOS DARBINGO AMŽIAUS GYVENTOJŲ FIZINIO AKTYVUMO POKYČIAMS

Rokas Arlauskas, Donatas Austys, Rimantas Stukas Abstract COVID-19 pandemija turėjo įtakos gyvensenai, įskai­tant ir fizinį aktyvumą. Iki šiol COVID-19 pandemijos laikotarpiu Lietuvos darbingo amžiaus gyventojus re­prezentuojančio fizinio aktyvumo tyrimų nebuvo atlikta. Šio tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų fizinio aktyvumo pokyčius COVID-19 pan­demijos metu. Tyrimo medžiaga ir metodai. Tyrimo duomenys rinkti 2021 m.…

ASMENŲ, PERSIRGUSIŲ COVID-19 IR BAIGUSIŲ MEDICININĖS REABILITACIJOS PROCESĄ, SOCIALINIS INTEGRAVIMASIS

Žydra Kuprėnaitė, Jolita Lubienė, Milda Sokolovienė Abstract 2019 m. pabaigoje paplitusi nauja užkrečiamoji liga CO­VID-19 nusinešė daug žmonių gyvybių ar sukėlė neį­galumą. Susigrąžinti prarastas jėgas, fizinius, net kogni­tyvinius, gebėjimus ar kitas funkcijas padeda medicininė reabilitacija. Straipsnyje nagrinėjamas sunkiai su kom­plikacijomis COVID-19 liga sirgusių asmenų staciona­rinės reabilitacijos poveikis grįžti į asmeninį, profesinį ir bendruomeninės gyvenimą. Dažnai…

COVID-19 PANDEMIJOS ĮTAKA SVEIKATOS PRIEŽIŪRAI IR JOS KOKYBEI LIGONINĖSE: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA IR ATVEJO ANALIZĖ

Vinsas Janušonis, Gaivilė Kasap, Henrieta Janušonytė Abstract Sveikatos priežiūros kokybė, ypač ligoninėse – pagrindi­nis sveikatos priežiūros sistemų veiklos tikslas. Jis tampa dar aktualesnis COVID-19 pandemijos metu. Tyrimo tikslas – apžvelgti, įvertinti ir palyginti sveikatos priežiūros kokybę iki COVID-19 pandemijos ir pande­mijos laikotarpiais ligoninėse. Atliekant tyrimą, analizuotos įvairių šalių autorių moks­linės publikacijos, apklausti pacientai, gydęsi ikikovidi­niu…

COVID-19 VAKCINACIJOS VALDYMO YPATUMAI LIETUVOS LIGONINĖSE: DARBUOTOJŲ POŽIŪRIS

Vinsas Janušonis, Brigita Makarenko, Henrieta Janušonytė Abstract Vakcinacija – viena svarbiausių Covid-19 pandemijos valdymo priemonių, tačiau tik apie trys ketvirtadaliai įvairių šalių sveikatos priežiūros organizacijų darbuo­tojų pasiskiepiję Covid-19 vakcina ar nusiteikę skiepytis. Darbo tikslas – ištirti Lietuvos ligoninių darbuotojų po­žiūrį į Covid-19 pandemiją, vakciną, vakcinaciją ir jos valdymą. Metodai. Tyrimas atliktas 2021 m. balandžio-rugsėjo mėn.…

SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ SU COVID-19 INFEKCIJA SERGANČIAIS PACIENTAIS, PSICHOEMOCINIAI PATYRIMAI

Dovilė Dailidėnienė, Stanislav Sabaliauskas, Jelena Kutkauskienė, Natalja Fatkulina Abstract COVID-19 pandemija kelia didelę grėsmę milijonams žmonių visame pasaulyje. Sveikatos priežiūros specia­listai yra svarbi grupė žmonių, kuriai pandemijos aplin­kybėmis tenka susidurti su daugybe iššūkių. Slaugytojų darbas susijęs su daugybe stresinių situacijų, tokių kaip pervargimas, naktinis darbas, spartus darbo tempas, atsa­komybė už paciento sveikatą ir kita. COVID-19…

COVID-19 PANDEMIJOS ĮTAKA ŠALIES DARBINGO AMŽIAUS GYVENTOJŲ MAISTO PAPILDŲ VARTOJIMUI

Rokas Arlauskas, Donatas Austys, Rimantas Stukas Abstract COVID-19 pandemija neabejotinai turėjo įtakos gyven­tojų mitybos ir maisto papildų vartojimo pokyčiams. Iki pandemijos, 2019 metais atlikto suaugusių šalies gyven­tojų mitybos įpročių tyrimo rezultatai atskleidė, kad tik 18,6 proc. respondentų maisto papildus vartojo beveik kasdien. Iki šiol šalį reprezentuojančio mitybos ir maisto papildų vartojimo COVID-19 pandemijos laikotarpiu tyrimo…

COVID-19 PANDEMIJOS METU IŠ NAMŲ DIRBANČIŲ ASMENŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR MOTYVACIJA, SUVOKIAMAS STRESAS IR SĖDIMOJO LAIKO TRUKMĖ

Karolina Ignatavičiūtė, Rūta Dadelienė Abstract Tyrimo tikslas − nustatyti Covid-19 pandemijos metu iš namų dirbančių asmenų fizinį aktyvumą, jo motyvus, sėdimo laiko trukmę, suvokiamą stresą. Tyrimo organizavimas ir metodai. Tyrime dalyvavo 142 asmenys, dirbantys sėdimą darbą iš namų visu etatu. Tirti respondentų fizinį aktyvumą naudotas Tarptautinis fizinio aktyvumo klausimynas; sėdimo laiko trukmei nustatyti taikyta anketinė…

ERGOTERAPIJOS STUDENTŲ KARJEROS GALIMYBIŲ VERTINIMAS COVID-19 PANDEMIJOS SĄLYGOMIS

Morta Girčytė, Milda Gintilienė, Aistė Pranskaitytė-Bielevičienė Abstract Tyrimo tikslas – įvertinti ergoterapijos studentų karjeros galimybes COVID-19 pandemijos sąlygomis. Tyrime dalyvavo 78 ergoterapijos studijų programos studentai, kurių amžiaus vidurkis 21,12±3,29 metai. Beveik du trečdaliai (62,8 proc.) tyrimo dalyvių, baigę ergoterapijos studijas, ketina dirbti ergoterapeutais. Didžioji dalis (60,3 proc.) studentų ergoterapeutais tikisi įsidarbinti Lietuvoje. Didesnis atlyginimas yra…