COVID-19 PANDEMIJOS ĮTAKA SAVIŽUDYBĖMS LIETUVOJE

Savižudiškas elgesys Lietuvoje – opi problema. Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vertinant visų pasaulio šalių savižudybių statistiką, Lietuva 2015-2017 m. buvo ketvirtoje, o 2018 ir 2019 metais – septintoje vietoje. Europoje Lietuva per visą šį laikotarpį buvo pir­moje vietoje. 2019 m. pabaigoje kilęs naujasis korona­virusas (COVID-19) išplito ir paveikė žmones visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Nuo 2020 metų sausio 30 dienos iki 2023 metų gegužės 5 dienos trukusi CO­VID-19 pandemija pakeitė kasdienį gyvenimą. Nesant vakcinų ar medikamentinio ligos gydymo, dėmesys buvo sutelktas į nemedikamentines ligos valdymo priemones ir veiksmus, tokius kaip socialinio atribojimo interven­cijos. Teigta, jog socialinės, psichologinės ir ekonomi­nės COVID-19 pasekmės gali turėti įtakos savižudybių skaičiaus didėjimui. Buvo tikėtasi savižudybių skaičiaus šuolio. Medicininėje literatūroje pateiktose sisteminėse apžvalgose, nagrinėjančiose buvusias pandemijas, įskai­tant COVID-19 pandemiją, tarp pandemijų ir padidėjusių savižudybių rodiklių ryšio nustatyta nebuvo – savižu­dybių skaičius nepadidėjo ar pastebimai nepakito. Atsi­žvelgiant į tai, kad Lietuvoje savižudybių skaičius yra vienas didžiausių Europoje ir pasaulyje, svarbu įvertinti, kokią įtaką šiems rodikliams galėjo turėti COVID-19 pandemija.