SUAUGUSIŲ DARBINGO AMŽIAUS LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS ŽINIOS IR COVID-19 PANDEMIJOS POVEIKIS MAISTO PASIRINKIMUI

COVID-19 pandemija visame pasaulyje turėjo didelį destruktyvų poveikį ekonomikai, aprūpinimui maistu, mitybos organizavimo ir sveikatos apsaugos sistemoms. COVID-19 pandemijos metu pakito daugumos gyven­tojų mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje trūksta reprezentatyvių tyrimų apie COVID-19 pandemijos pasekmes, šio tyrimo tikslas − įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos žinias ir COVID-19 pandemijos poveikį maisto pasirinkimui.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Šiame straipsnyje nagrinė­jami trijų Lietuvos darbingo amžiaus gyventojų populia­ciją atspindinčių reprezentatyvių skerspjūvio apklausų, vykdytų 2019 m. kovo mėn., 2021 m. spalio mėn. (CO­VID-19 pandemijos metu) bei 2022 m. spalio mėn. (pa­sibaigus pandemijai), rezultatai. Atliekant tyrimą panau­dotas daugiapakopės stratifikuotos tikimybinės atrankos metodas, kuris leido užtikrinti surinktų duomenų repre­zentatyvumą. 2019 m. apklausti 1007 gyventojai, 2021 m. – 1800 gyventojų, 2022 m. – taip pat 1800 gyventojų.

Rezultatai. 2019, 2021 ir 2022 m. tyrimų rezultatai at­skleidė, kad COVID-19 pandemija turėjo įtakos Lietu­vos gyventojų maisto pasirinkimui (p<0,05). Įvertinus maisto pasirinkimo kriterijus, 2019 metais stebėta, kad produkto naudos sveikatai kriterijus renkantis maistą buvo trečioje vietoje. Tuomet šį kriterijų nurodė 22 proc. respondentų. Pirmoje vietoje buvo skonis (nurodytas 37% respondentų), antroje vietoje – kaina (nurodyta 24% res­pondentų). Tiek 2021 m., tiek 2022 m. apklausų metu produkto naudos sveikatai kriterijus buvo svarbiausias – atitinkamai, jį nurodė 31−34 proc. respondentų. Nu­statyta, kad dalies Lietuvos gyventojų žinios apie maistą ir mitybą – nepakankamos. Jos reikšmingai skyrėsi pri­klausomai nuo lyties, gyvenamosios vietovės tipo bei išsimokslinimo, bet nebuvo susijusios su respondentų amžiumi, šeimine padėtimi bei pajamomis. Nustatytas statistiškai reikšmingas vyrų pasiskirstymo skirtumas pagal maisto pasirinkimo kriterijus lyginant 2021 m. ir 2022 m. duomenis (p<0,05), kai moterų pasiskirstymas pagal maisto pasirinkimo kriterijus lyginant 2021 m. ir 2022 m. duomenis reikšmingai nesiskyrė (p>0,05). Verti­nant gyvenamosios vietos tipo ryšį su maisto pasirinkimu, nustatyta, kad respondentų pasiskirstymas pagal maisto pasirinkimo kriterijus skyrėsi tiek skirtingų apklausų lai­kotarpiais (lyginant 2021 m. ir 2022 m. apklausų duome­nis), tiek ir lyginant respondentų pasiskirstymą kiekvie­nos apklausos laikotarpiu atskirai skirtingo gyvenamosios vietos tipo gyvenvietėse (p<0,05). Šiaulių ir Utenos aps­krityse maisto pasirinkimo kriterijai pakito lyginant 2021 m. ir 2022 m. vykdytų apklausų duomenis (p<0,05), ki­tose apskrityse skirtumų nenustatyta (p>0,05).

Išvados. Lietuvos gyventojų žinios apie maistą ir mi­tybą yra nepakankamos, jos susijusios su socialiniais ir demografiniais veiksniais. COVID-19 pandemija buvo susijusi su Lietuvos darbingo amžiaus suaugusių gyven­tojų maisto pasirinkimo kriterijais. Maisto pasirinkimo kriterijai skyrėsi ne tik bendrai tarp visų respondentų, bet ir priklausomai nuo lyties, gyvenamosios vietos tipo bei apskrities.