PACIENTŲ, PATYRUSIŲ MIOKARDO INFARKTĄ, JUDĖJIMO BAIMĖS, FIZINIO AKTYVUMO IR SU SVEIKATA SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS

Alvigita Matulaitytė, Giedrė Mikulėnaitė, Raimundas Venskaitis Abstract Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų, patyrusių miokardo infarktą, gyvenimo kokybę bei jos sąsajas su fiziniu aktyvumu bei baime judėti. Tyrimas atliktas 2019 metų vasario–balandžio mėn. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų IV stacionariniame reabilitacijos skyriuje. Tyrime dalyvavo 30 pacientų, patyrusių pirmąjį miokardo infarktą. Tyrimas momentinis, atliktas vieną kartą, reabilitacijos…

KRŪTIES VĖŽIU SERGANČIŲ MOTERŲ SVEIKATOS SĄLYGOJAMA GYVENIMO KOKYBĖ COVID – 19 PANDEMIJOS LAIKOTARPIU

Sofija Goriajeva, Laimutė Samsonienė Abstract Krūties vėžys – dažniausiai moterims nustatomas piktybinis navikas. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 1500 naujų vėžio atvejų. Straipsnyje aptariami veiksniai, turintys įtakos krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybei: amžius, funkcionalumas ir specifiniai šiai ligai būdingi sveikatos simptomai. Tyrimo tikslas – nustatyti krūties vėžiu sergančių moterų dominuojančius gyvenimo…

SERGANČIŲJŲ ARTERINE HIPERTENZIJA GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS SU LIGOS SUVOKIMU IR ŽINIOMIS APIE JĄ

Jonas Sąlyga, Gintarė Šakalytė, Laimutė Kazlauskienė, Vaida Motužytė, Geriuldas Žiliukas Abstract Tikslas – išanalizuoti sergančiųjų arterine hipertenzija su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajas su ligos suvokimu ir žiniomis apie ją. Metodika. Naudota apklausos anketa sudaryta iš 3 klausimynų: Arterinės hipertenzijos žinių lygio skalė; Ligos suvokimo klausimynas; Su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimynas. Imtį sudarė 389 respondentai…

VAIKŲ SUBJEKTYVIOJO SVEIKATOS VERTINIMO IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄRYŠIO KONCEPTUALIZAVIMAS

Jūratė Grubliauskienė, Rita Vaičekauskaitė, Almeda Kurienė, Natalja Fatkulina Abstract Subjektyvusis sveikatos vertinimas pradėtas tyrinėti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Atlikta įvairių tyrimų, tačiau juos sunku sujungti į konceptualią visumą, nes stokojama metodologinio nuoseklumo ir teorinio konceptualumo. Vieni tyrėjai subjektyvųjį sveikatos vertinimą siūlo laikyti papildomu šalia objektyvių medicinos duomenų, kiti mano jį esant ne mažiau svarbiu už…

TĖVŲ, AUGINANČIŲ CEREBRINIU PARALYŽIUMI SERGANČIUS MOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKUS, PSICHOEMOCINĖS BŪKLĖS IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS

Rūta Dadelienė, Evelina Bartoševič, Jonas Kairys, Rasa Barčytė, Juozas Raistenskis Abstract Darbo tikslas – atskleisti tėvų, auginančių cerebriniu paralyžiumi sergančius mokyklinio amžiaus vaikus, psichoemocinės būklės ir gyvenimo kokybės sąsajas. Tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 68 tėvai, auginan­tys cerebriniu paralyžiumi sergančius mokyklinio amžiaus vaikus. Taikytas Šeimų gyvenimo kokybės klausimynas ir Nuotaikos profilio skalės klausimy­nas. Duomenų analizei naudotas…

NERIMO IR DEPRESIJOS SIMPTOMŲ RAIŠKA, SERGANT ŪMINIU MIOKARDO INFARKTU

Diana Bukauskaitė, Anelė Brazaitytė, Virginija Adomaitienė Abstract Tikslas. Nustatyti nerimo ir depresijos paplitimą tarp pacientų, sirgusių ūminiu miokardo infarktu (MI), ir šių simptomų dažnį, priklausomai nuo lyties. Tyrimo metodai. Depresijos ir nerimo simptomai vertinti pacientų apklausos būdu, naudojant standartizuotą Hospitalinę nerimo ir depresijos skalę (angl. Hospital Anxiety and Depression scale, HADS). Vertinti tiriamųjų amžių bei…

SENYVO AMŽIAUS PACIENTŲ, PATYRUSIŲ ŪMINĮ MIOKARDO INFARKTĄ, GYVENIMO KOKYBĖS POKYČIAI

Margarita Broslavskytė, Robertas Samalavičius, Pranas Šerpytis Abstract Ūminis miokardo infarktas (ŪMI) gali būti viena iš priežasčių, lemiančių senyvo amžiaus (80 metų ir daugiau) asmenų fiziologinių išteklių išsekimą. Tokia būklė apibūdinama kaip senatvinis silpnumo sindromas (SSS), kuris paverčia asmenį priklausomu nuo kitų, ženkliai pablogina pasitenkinimą gyvenimu ir ligos baigties tikimybę. Sutrikusios kognityvinės funkcijos ar kraujagyslinė demencija,…

PAGYVENUSIŲ ŽMONIŲ GYVENIMO KOKYBĖS GERINIMAS, TEIKIANT MOBILIOSIOS KOSMETOLOGIJOS PASLAUGAS

Loreta Valatkevičienė, Žaneta Mickienė, Margarita Teresevičienė Abstract Šiuo metu visame pasaulyje didėja pagyvenusių žmonių skaičius. Daugelio pasaulio šalių praktikoje pagyvenusių žmonių statusas siejamas su ekonominio aktyvumo nutraukimu, pasitraukimu iš darbo rinkos. Dėl šios priežasties pagyvenusių žmonių gyvenimo kokybė suprastėja. Jų integraciją į visuomenę riboja ne tik sveikatos problemos, fizinė būklė, liguistumas ir pažeidžiamumas, bet ir…

SERGANČIŲJŲ 2 TIPO CUKRINIU DIABETU GYVENIMO KOKYBĖ

Jonas Sąlyga, Justė Mockevičiūtė, Geriuldas Žiliukas Abstract Gyvenimo kokybės klausimynai taikomi epidemiologiniuose ir klinikiniuose tyrimuose. Gyvenimo kokybės tyrimas svarbus ir sergantiesiems cukriniu diabetu (CD). Tyrimo tikslas – išanalizuoti sergančiųjų 2 tipo cukriniu diabetu su sveikata susijusią gyvenimo kokybę. Tyrimo metodika. Atlikta anoniminė pacientų apklausa naudojant specializuotą SF-36 klausimyną. Tyrimas atliktas medicinos įstaigose, teikiančiose antrinio ir…

JAUNŲ ŽMONIŲ GYVENIMO KOKYBĖS IR RIEBIOS VEIDO ODOS SĄSAJOS

Gražina Šniepienė, Justina Gudaitytė, Simona Urbonienė Abstract Tyrimo objektas. Riebios veido odos poveikis gyvenimo kokybei. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti jaunų žmonių gyvenimo kokybę ir riebios veido odos sąsajas. Tyrimo medžiaga ir metodai. Atliekant tyrimą taiky-tas originalus klausimynas, grįstas mokslo informacijos šaltiniais. Apklausti 396 18-35 metų amžiaus respondentai, iš kurių 128 turintys riebią veido odą. Duomenys analizuoti…

SOCIALINIAI EKONOMINIAI VEIKSNIAI, TURINTYS ĮTAKOS NEPAKALTINAMŲ ASMENŲ GYVENIMO KOKYBEI

Jolanta Navickienė, Edmundas Vaitiekus Abstract Su elgesiu ir bendrai su sveikata susijusios gyvenimo kokybės tyrimai yra svarbūs ir reikšmingi, nes padeda įvertinti sveikatos gerinimo programas bei gydymo (pagalbos) metodų efektyvumą. Gyvenimo kokybė perteikia ne vien sąlygas, kuriomis gyvena žmonės ir paskirsto išteklius, daug svarbesnis tampa subjekty­vus savo gyvenimo kokybės vertinimas, apimantis fi­zinę, psichinę sveikatą, jausmus,…

LĖTINIU ŠIRDIES NEPAKANKAMUMU SERGANČIŲ PACIENTŲ GYVENIMO KOKYBĖ IR SAVIRŪPOS GALIMYBĖS

Danutė Kalibatienė, Beata Rusecka, Narimantas Markevičius Abstract Darbo tikslas. Įvertinti vyresnių nei 40 metų amžiaus ligonių, sergančių lėtiniu širdies nepakankamumu, gyvenimo kokybę ir jos sąsajas su širdies nepakanka­mumo funkcinėmis klasėmis ir šalutinėmis ligomis; ištirti savirūpos lygį. Tyrime dalyvavo 209 ambulatoriškai gydomi ligoniai, sirgę lėtiniu širdies nepakankamumu. Iš jų 54,1 proc. moterų ir 45,9 proc. vyrų,…