ERGOTERAPIJOS STUDENTŲ KARJEROS GALIMYBIŲ VERTINIMAS COVID-19 PANDEMIJOS SĄLYGOMIS

Morta Girčytė, Milda Gintilienė, Aistė Pranskaitytė-Bielevičienė Abstract Tyrimo tikslas – įvertinti ergoterapijos studentų karjeros galimybes COVID-19 pandemijos sąlygomis. Tyrime dalyvavo 78 ergoterapijos studijų programos studentai, kurių amžiaus vidurkis 21,12±3,29 metai. Beveik du trečdaliai (62,8 proc.) tyrimo dalyvių, baigę ergoterapijos studijas, ketina dirbti ergoterapeutais. Didžioji dalis (60,3 proc.) studentų ergoterapeutais tikisi įsidarbinti Lietuvoje. Didesnis atlyginimas yra…

PERDEGIMO SINDROMO POVEIKIS ERGOTERAPEUTŲ PROFESINIAM TOBULĖJIMUI

Luka Tichonova, Milda Gintilienė Abstract Pirmą kartą perdegimo sindromo (PS) sąvoka paminėta XX a. 7 dešimtmetyje. PS apibrėžiamas kaip stresinė reakcija į darbą, kuriam būdingas emocinis išsekimas, nuasmeninimas, cinizmas ir sumažėję asmeniniai pasiekimai. Literatūroje labai dažnai apibūdinamas kaip sindromas, kuriam būdingas emocinis ir fizinis išsekimas, dėl kurio žmogus negali pasveikti. Vis dažniau pradėtas minėti bei…

RANKOS TRAUMĄ PATYRUSIŲ ASMENŲ VEIKLOS PROBLEMŲ IR EMOCINĖS BŪKLĖS STEBĖJIMAS NAMUOSE PO REABILITACIJOS

Milda Gintilienė, Aistė Pranskaitytė-Bielevičienė, Beatričė Dūdaitė Abstract Rankų traumos visais laikais buvo ir yra labai aktualios. Rankomis atliekami kasdieniai veiksmai, o traumų metu gali būti sužalojamos funkcijai svarbios struktūros, apribojami rankos judesiai, neigiamai veikiantys kasdienę veiklą, sutrikdomi įvairūs žmogaus gyvenimo aspektai [4]. Dažnai patyrę traumą asmenys užsidaro namuose, o toks socialinis pasyvumas labai paveikia asmens…

DEMENCIJA SERGANČIŲ ASMENŲ PAŽINIMO FUNKCIJŲ BEI EMOCINĖS BŪKLĖS VERTINIMAS, TAIKANT INTERAKTYVIAS REABILITACIJOS PRIEMONES IR MULTISENSORINĘ APLINKĄ

Milda Gintilienė, Daiva Baltaduonienė, Aistė Pranskaitytė-Bielevičienė, Laura Šerkšnaitė Abstract Sergant demencija pažeidžiama daugelis aukštesniųjų smegenų žievės funkcijų: atmintis, mąstymas, orientacija, supratimas, skaičiavimo įgūdžiai, gebėjimas mokytis, kalba ir protavimas, pablogėja emocijų kontrolė, socialinis elgesys ar motyvacija [6]. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, nuo tradicinių reabilitacijos priemonių pereinama prie pažangių, kompiuterizuotų, modernių gydymo technologijų, tokių…

SLAUGYTOJŲ SAVARANKIŠKUMAS, TEIKIANT BŪTINĄJĄ MEDICINOS PAGALBĄ

Dalė Smaidžiūnienė, Agnė Mažeikytė, Vytautas Kriščiūnas Abstract Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, slaugytojų atsakomybė ir kompetencija teikiant būtinąją medicinos pagalbą nuolat didėja. Kartais slaugytojams tenka patiems priimti sprendimus dėl būtinosios medicinos pagalbos veiksmų, nes reikiamu metu nėra gydytojo. Skirtingoje darbo aplinkoje nesant gero mikroklimato, vadovų palaikymo, kartais žinių ar pasitikėjimo trūkumo, slaugytojų galimybės ūminių būklių…

TĖVŲ ŽINIOS APIE SEKRETO IŠSIURBIMĄ IŠ TRACHEOSTOMOS VAMZDELIO, SLAUGANT VAIKĄ NAMUOSE

Rasa Juozapavičienė, Silva Kostyliovienė, Odeta Inputaitė, Dovilė Grinkevičiūtė Abstract Vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis ir (arba) negalių ar turinčių specialiųjų sveikatos poreikių, gydymas, slauga ir priežiūra reikalauja daug sveikatos priežiūros sistemos išteklių, todėl daugėja vaikų, gyvenančių ir slaugomų namuose. Siekiant užtikrinti namuose slaugomų vaikų gyvybines funkcijas, pagerinti jų gyvenimo kokybę ir išvengti komplikacijų, gali būti suformuojama…

SLAUGYTOJŲ ŽINIOS APIE NAUJAGIMIŲ GAIVINIMĄ, ATSIŽVELGIANT Į IŠSIMOKSLINIMĄ

Silva Kostyliovienė, Toma Mažeikaitė, Monika Krauzaitė, Dovilė Grinkevičiūtė, Alina Vaškelytė Abstract Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje per pirmąjį gyvenimo mėnesį 2018 metais mirė 2,5 mln., o kiekvieną dieną miršta apie 7000 naujagimių. Naujagimių mirties priežastys gali būti įvairios, tačiau dažniausiai mirštama nuo įgimtų formavimosi ydų, infekcijų, perinatalinio laikotarpio, kvėpavimo sistemos, kraujotakos sistemų ligų, staigios kūdikio…

SLAUGYTOJŲ, TEIKIANČIŲ PALIATYVIOSIOS PAGALBOS PASLAUGAS, SAVARANKIŠKO VAISTINIŲ PREPARATŲ SKYRIMO PROBLEMATIKA

Dalė Smaidžiūnienė, Inga Rūkštelytė, Justina Grigonytė Abstract Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, apie 40 mln. žmonių kasmet reikia paliatyviosios pagalbos. 2019 metais atnaujinta Lietuvos medicinos norma MN 28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, kurioje būtinosios medicinos pagalbos atveju slaugytojams suteikiama teisė savarankiškai skirti tam tikrus vaistinius preparatus. Paliatyviosios pagalbos įstaigų pacientams kartais prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o…

THE ROLE OF INFORMAL CAREGIVERS FROM THE COMMUNITY NURSE’S PERSPECTIVE: QUALITATIVE STUDY

Aurelija Blaževičienė, Alina Vaškelytė, Aušra Kunčienė Abstract Patients with chronic health care conditions who require long-tern care are nursed at home, therefore, there is a shift in responsibility for their care from paid formal caregivers to unpaid family members. Aim of this study was to assess the role of informal caregiver’s in-home care from the…

TĖVŲ ŽINIOS IR VEIKLA, PRIŽIŪRINT KARŠČIUOJANTĮ VAIKĄ NAMUOSE

Alina Vaškelytė, Liveta Mozūraitytė Abstract Vaikų karščiavimas − viena dažniausių priežasčių, dėl kurių nerimauja karščiuojantį vaiką namuose prižiūrintys tėvai, kurie vis dar neturi pakankamai žinių ir atlieka netikslingus priežiūros veiksmus. Tikslas − išanalizuoti tėvų žinias ir veiklą, prižiūrint karščiuojantį vaiką namuose. Tyrimo duomenys buvo renkami 2020 m. rugsėjo – spalio mėn., elektroninėje erdvėje apklausos.lt. Tyrimo…

TĖVŲ PATIRTYS, UŽTIKRINANT VAIKAMS SAUGIĄ NAMŲ APLINKĄ

Alina Vaškelytė, Jolanta Navasaitytė Abstract Traumos yra pagrindinė vaikų mirties ir negalios priežastis visame pasaulyje. Kasmet Europoje nuo netyčinių sužalojimų miršta beveik 42 tūkstančiai vaikų ir paauglių iki 19 metų. Ikimokyklinio amžiaus vaikai daugiausia sužalojimų patiria namuose, o nemažai nelaimingų įvykių galima nuspėti ir išvengti, pasitelkus įvairias priemones, kurių viena – saugios namų aplinkos kūrimas.…

VAIKO, KURIAM TAIKOMA INVAZINĖ DIRBTINĖ PLAUČIŲ VENTILIACIJA, SLAUGYMAS NAMUOSE: ŠEIMŲ PATIRTIS

Silva Kostyliovienė, Daiva Girdžiuvienė, Ramunė Jurkuvienė, Lina Danusevičienė, Indrė Gajdosikienė Abstract Pereinant nuo ekstensyvinės prie intensyvinės sveikatos priežiūros sistemos, namuose gyvenantys lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija (DPV), yra slaugomi artimųjų daugelį metų. Kai DPV taikoma vaikui, pagrindinė jo slaugytoja – šeima susiduria su daugybe iššūkių: turi mokėti slaugyti ventiliuojamą vaiką, užtikrinti visus…