PSORIAZĖS IR PSICHOSOMATIKOS SĄSAJOS

Gintarė Juknienė Abstract Psichinė sveikata ir psoriazės atsiradimas ar jos paūmė­jimas yra glaudžiai susiję. Neabejojama, jog psoriaze sergantys pacientai žymiai dažniau patiria su stresu su­sijusius įvykius, jiems dažniau nustatoma depresija ir ne­rimo sutrikimai. Šiuo metu dar nėra visiškai aišku, kaip psichinės sveikatos problemos sukelia odos pažeidimus. Šiame straipsnyje nagrinėjamos psoriazės ir psichinės žmogaus sveikatos abipusės…

TAKOTSUBO SINDROMO IR COVID-19 LIGOS SĄSAJOS

Edita Ambrozaitė, Olesia Ivanova, Emil Atie Abstract 2019 metais prasidėjusi COVID-19 pandemija visiems laikams pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Nežino­mybė, stresas ir sisteminis organizmo uždegimas sukėlė daugybę sveikatos komplikacijų. Viena iš jų yra Takot­subo sindromas (TS), dar vadinamas „sudaužytos širdies sindromu“. Jo simptomai yra netipiniai ir labai panašūs į ūminio koronarinio sindromo požymius. Sunkus CO­VID-19 viruso…

BALETO ŠOKĖJŲ STRESO PRIEŽASTYS IR VALGYMO ĮPROČIŲ YPATUMAI LIETUVOJE IR UŽSIENYJE

Laimutė Samsonienė, Eimantė Šeškutė, Solveiga Zvicevičienė, Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, Juozas Raistenskis Abstract Šokio mene vyraujant „tobulo kūno“ sampratai, šokė­jams, stokojantiems kurio nors kūno idealo komponento, sudėtinga dirbti profesionaliais baleto artistais. Jie deda nepaprastai dideles pastangas, kad atitiktų kūno išvaiz­dos standartus. Tyrimo tikslas. Nustatyti baleto šokėjų streso, žalingų įpročių bei valgymo elgsenos ypatumus. Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas…

TAŠKINIO PĖDŲ IR PLAŠTAKŲ SAVIMASAŽO ĮTAKA STUDENTŲ MIEGO KOKYBEI BEI STRESO VALDYMUI

Monika Janušauskaitė, Vaida Borkertienė Abstract Moksliniai tyrimai įrodė, jog studijų laikotarpiu studentai susiduria su sveikatos problemomis, tokiomis kaip per­vargimas, stresas, perdegimas ir nerimas [1,2]. Galima teigti, jog gera studento savijauta yra tiesiogiai susijusi su studijų rezultatais, psichologine gerove ir gaunamais pažymiais. Nuo geros studento savijautos neatsiejama yra ir miego kokybė. Kokybiškas miegas yra būtinas normaliai…

PAGYVENUSIŲ PACIENTŲ REAKCIJOS Į APLINKOS STRESĄ

Žaneta Valiulienė, Loreta Stalnionienė, Ieva Druteikaitė Abstract Aplinkos stresoriai gali turėti įvairių neigiamų padarinių pagyvenusiems pacientams, įskaitant fizinės sveikatos sutrikimus, psichologinius sunkumus ir socialinę izolia­ciją. Tai gali padidinti jų jau esamas sveikatos problemas arba sukelti naujų. Pagyvenusiems pacientams svarbu gauti atitinkamą paramą ir palaikymą, siekiant suma­žinti šį neigiamą poveikį. Pandemija ir karas Ukrainoje iškėlė iššūkius…

MIESTO APLINKOS ŽALUMA IR STRESAS: TEIGIAMOS ASOCIACIJOS

Sonata Čerkauskaitė, Jonė Venclovienė Abstract Nustatytas teigiamas gyvenamosios aplinkos žalumos poveikis fizinei ir psichinei sveikatai. Didesnė žaluma susijusi su mažesniu triukšmu ir oro tarša, ji gali skatinti fizinį aktyvumą, kuris lemia geresnę tiek fizinę psicho­loginę būklę. Tikslas – apžvelgti ir įvertinti asociacijas tarp miesto aplinkos žalumos ir streso. Medžiaga ir metodai. Apžvelgėme mokslinius tyrimus, kurie…

SLAUGYTOJŲ GYVYBINGUMĄ VEIKIANTYS PSICHOLOGINIAI, FIZIOLOGINIAI IR SOCIALINIAI VEIKSNIAI

Justina Vasarytė, Stanislav Sabaliauskas, Rima Rozenbergaitė Abstract Slaugytojų patiriami profesinės veiklos iššūkiai ir rizikos veiksniai neigiamai veikia slaugytojų gyvybingumą ir as­meninę gerovę. Dėl aukštų darbo reikalavimų, svarbios veiklos ir asmeninių įsipareigojimų slaugytojai patiria didelį nuovargį, emocinį išsekimą ar net perdegimą. Tai gali turėti neigiamą poveikį slaugytojų profesinių funk­cijų vykdymui, būti klaidų priežastimi ir neigiamai pa­veikti…

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PSICHOSOCIALINĖS MOKYMOSI APLINKOS SĄSAJOS SU STUDENTŲ SVEIKATA, STRESU IR EMOCINE GEROVE

Skirmantė Bendžiūtė, Jelena Stanislavovienė Abstract Moksliniai tyrimai parodė, kad prisitaikymas prie aukš­tosios mokyklos tiesiogiai veikia jaunų žmonių gerovę, savijautą ir akademinius rezultatus. Teigiamas aukštosios mokyklos psichosocialinis klimatas suteikia jaunuoliams pasitikėjimo ir saugumo, neigiama aplinka gali prisi­dėti prie prastesnės emocinės sveikatos, didesnio streso ir prastesnių akademinių pasiekimų. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti dviejų Vilniaus universiteto fakultetų…

COVID – 19 PANDEMIJOS METU SUKELTO STRESO ĮTAKA MENSTRUACINIAM CIKLUI

Justina Stasiulytė, Aušrinė Balčiūtė, Gitana Ramonienė Abstract Stresas – tai asmens atsakas į fizinę, emocinę ar psichinę įtampą. COVID-19 pandemijos metu žmonės patyrė įvai­raus lygio ir pobūdžio stresą. Moterų stresas didino po­veikį reprodukcinės sistemos funkcijai. Svarbi jos da­lis yra menstruacinis ciklas. Tyrimuose buvo nustatytas statistiškai reikšmingas COVID-19 pandemijos metu sukelto streso poveikis reprodukcinio amžiaus moterų…

ŠVEDIJOS GYDYMO ĮSTAIGŲ SLAUGYTOJŲ PSICHOEMOCINIO KLIMATO DARBO VIETOJE VERTINIMAS

Vaidas Jotautis, Mindaugas Pauliukas, Donatas Gužauskas Abstract Sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai dirba nepa­prastai įtemptomis sąlygomis. Viena didžiausių sveika­tos priežiūros darbuotojų grupių yra slaugytojai. Slau­gytojo darbo pobūdis – intensyvus darbas su pacientais. Dėl slaugos personalo trūkumo, didelės darbų apimties, didelės profesinės rizikos, pamaininio darbo specifikos šios sveikatos priežiūros grupės darbuotojai priskiriami padidintos darbinio streso ir profesinio…

PERDEGIMO SINDROMO PASIREIŠKIMAS FARMACIJOS SPECIALISTAMS COVID-19 PANDEMIJOS METU

Aurimas Galkontas, Justė Tarvydaitė, Danguolė Grūnovienė Abstract Perdegimas yra daugialypis sindromas, dažnai pas­tebimas tarp paslaugų teikėjų ar kitų profesijų, kuris tampa vis labiau dominančia tema, nes sveikatos prie­žiūros specialistai ir nacionalinės organizacijos dau­giau dėmesio skiria psichikos sveikatai ir gerovei [1]. Medicinos darbuotojams keliami reikalavimai yra tokie dideli, kad personalas tiesiog priverstas besąlygiškai atsidėti darbui. E.…

SLAUGYTOJŲ EMOCINĖ IR PSICHINĖ BŪSENA COVID-19 PANDEMIJOS METU

Laima Ruginienė Abstract Gydymo įstaigos – tai sveikatos priežiūros sistemos sek­torius, kur streso pasireiškimas tolygiai didėja ir tampa neišvengiama kasdienio darbo dalimi. Slaugytojoms yra kur kas didesnėrizika patirti stresąCOVID-19 pande­mijos metu. Tyrimo tikslas – įvertinti patiriamąstresąkoronaviruso COVID-19 pandemijos metu slaugytojų požiūriu. Ty­rimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinėapklausa, aprašomoji statistinėanalizė. Rezultatai. Įvertinus patiriamąstresąkoronaviruso CO­VID-19 pandemijos metu…