Edita Ambrozaitė, Olesia Ivanova, Emil Atie

Abstract

2019 metais prasidėjusi COVID-19 pandemija visiems laikams pakeitė daugelio žmonių gyvenimus. Nežino­mybė, stresas ir sisteminis organizmo uždegimas sukėlė daugybę sveikatos komplikacijų. Viena iš jų yra Takot­subo sindromas (TS), dar vadinamas „sudaužytos širdies sindromu“. Jo simptomai yra netipiniai ir labai panašūs į ūminio koronarinio sindromo požymius. Sunkus CO­VID-19 viruso klinikinis pasireiškimas, sudėtinga Ta­kotsubo sindromo diagnostika lėmė, kad šių ligų deri­nys tapo itin pavojingas jomis sergantiems pacientams. Tyrimo tikslas − aptarti ir išanalizuoti TS ir COVID-19 ligų pagrindines sąsajas, galimus rizikos veiksnius bei kylančias komplikacijas, remiantis pastarojo dešimtme­čio moksliniais straipsniais.

Tyrimo metodai. Mokslinių šaltinių paieška tarptauti­nėse PubMed, UpToDate ir ScienceDirect medicinos duomenų bazėse, naudojant raktažodžius. Siekta rasti naujausius mokslinius darbus, klinikinius atvejus ir te­orinę medžiagą. Atrinkta literatūra atitinka tyrimo tiks­lus. Straipsnyje pateikiama mokslinių leidinių analizės apžvalga.

Rezultatai. TS yra būklė, kai širdies raumuo (miokar­das) staiga silpnėja dėl didelio streso. Nors simptomai panašūs į ūminio miokardo infarkto (MI), TS atveju an­giografijoje nerandama reikšmingo koronarinių arterijų susiaurėjimo. Tiksli TS priežastis dar nėra aiški, tačiau manoma, kad jį sukelia staigus katecholaminų išsiskyri­mas. TS diagnozė remiasi klinikiniais simptomais, EKG, echoskopijos, vainikinių arterijų angiografijos duomeni­mis ir širdies žymenų, tokių kaip troponinas T ir CK-MB, koncentracijos padidėjimu. Diagnozės tikslumui svarbu surinkti tikslią paciento informaciją. Tyrimai rodo, kad TS baigtis yra panaši į ūminio MI.

Pacientų, sirgusių COVID-19 ir patyrusių Takotsubo sindromą, mirtingumas buvo ženkliai didesnis nei tų, kuriems šio sindromo nebuvo. COVID-19 ir TS ser­gančių pacientų ligos komplikacijos yra neišvengiamos ir sudėtingos, kadangi abi šios patologijos veikia visą organizmą, ypač širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo sistemas. Būtinas įvairių medicinos specialistų bendra­darbiavimas ir paciento stebėjimas, siekiant užtikrinti tin­kamiausią gydymą ir geriausius įmanomus jo rezultatus.

Išvados apibendrina TS ryšį su COVID-19. TS dažniau pasitaiko moterims bei asmenims, kurie patyrė didelį fi­zinį ir emocinį stresą. Stresas ir nerimas dėl nežinomybės bei baimės, sergant naujai atsiradusiu virusu, yra TS rizi­kos veiksnys. TS išsivystymas yra susijęs su padidėjusia katecholaminų koncentracija sergant COVID-19. Hospi­talizuoti dėl COVID-19 pacientai, kuriems išsivystė TS, miršta dažniau. Pagrindinės komplikacijos, susijusios su TS ir COVID-19, apima širdies nepakankamumą, arterinę hipertenziją, hipotenziją, tromboembolinius sutrikimus, neuropsichologines problemas ir kvėpavimo funkcijos nepakankamumą.

Keyword(s): Takotsubo sindromas, COVID-19, sąsajos, kardiomiopatija, pandemija, stresas.

DOI: 10.35988/sm-hs.2025.172
Full Text: PDF

Back