AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PSICHOSOCIALINĖS MOKYMOSI APLINKOS SĄSAJOS SU STUDENTŲ SVEIKATA, STRESU IR EMOCINE GEROVE

Moksliniai tyrimai parodė, kad prisitaikymas prie aukš­tosios mokyklos tiesiogiai veikia jaunų žmonių gerovę, savijautą ir akademinius rezultatus. Teigiamas aukštosios mokyklos psichosocialinis klimatas suteikia jaunuoliams pasitikėjimo ir saugumo, neigiama aplinka gali prisi­dėti prie prastesnės emocinės sveikatos, didesnio streso ir prastesnių akademinių pasiekimų. Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti dviejų Vilniaus universiteto fakultetų studentų psichosocialinę mokymosi aplinką ir jos sąsa­jas su jų sveikata, patiriamu stresu ir emocine gerove. Šiam tikslui pasiekti 2019 m. gruodžio – 2020 m. kovo mėnesiais buvo atlikta anoniminė anketinė apklausa, kurioje dalyvavo 439 Vilniaus universiteto studentai. Tyrimo klausimyną sudarė keturios dalys: sociodemo­grafinė dalis, klausimai apie sveikatą ir patiriamą stresą (2 klausimai), psichosocialinių veiksnių dalis (28 klau­simai) ir PSO (5) geros savijautos vertinimo apklausa. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad, gerėjant teigiamiems studijų rodikliams, informacijos apie pagalbą prieinamu­mui, pozityviems santykiams su bendrakursiais, esant pakankamai laiko atlikti studijų užduotis, studentai pa­tiria statistiškai reikšmingai mažiau streso ir pasižymi geresne emocine sveikata. Patiriamo streso didėjimas ir emocinės gerovės prastėjimas yra reikšmingai susijęs su neigiamu studijų krūvio ir įtampos rodikliu ir įtemptais santykiais su bendrakursiais ir dėstytojais.