AORTOS JUNGTIES SU VAINIKINE ARTERIJA LĖTINĖ NEVISIŠKA PAŽAIDA: RIZIKOS VEIKSNIAI, KLINIKINIAI SIMPTOMAI, DIAGNOSTINIAI TYRIMAI IR GYDYMO GALIMYBĖS

Tomas Zubė, Tautvydas Kabošis, Gediminas Jaruševičius Abstract Aortos jungties su vainikine arterija pažaida yra pavo­jingas vainikinės arterijos stenozės tipas. Šis pažeidimas labai sumažina deguonies prisotinto kraujo srautą į di­delius širdies plotus, todėl didėja miokardo infarkto ir staigios mirties rizika. Aptikti juos sudėtinga atliekant vainikinių arterijų angiografiją, o gydymas perkutanine vainikinių arterijų intervencija kelia iššūkių dėl…

INFANTILINIŲ EPILEPSINIŲ SPAZMŲ SINDROMAS: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Emilija Rožankevičiūtė Abstract Kūdikių epilepsinių spazmų sindromas – retas ir pavo­jingas epilepsijos sindromas, dažniausiai pasireiškiantis pirmaisiais gyvenimo metais. Sindromas apima asmenis, kurie atitinka visus West sindromo kriterijus (epilepsiniai spazmai, EEG nustatoma hipsaritmija, raidos sulėtėji­mas ar regresija) bei juos pilnai neatitinkančius pacien­tus. Infantilinių spazmų sindromas gali išsivystyti į kitus epilepsijos tipus ar sindromus, įskaitant Lennox-Gastaut sindromą…

ĮGIMTOS RAUDONUKĖS SINDROMAS: EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS, PREVENCIJA

Emilija Rožankevičiūtė, Lina Raišytė Abstract Įgimtos raudonukės sindromas (ĮRS), apibrėžiamas kaip vaisiaus susirgimas po motinos užsikrėtimo raudonukės virusu ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, yra susijęs su didele negalia, įskaitant įgimtas širdies ydas, kataraktą, klausos sutrikimus ir raidos atsilikimą. Kombinuota rau­donukės bei kitų virusinių infekcijų sukėlėjų vakcina pri­pažįstama kaip vienintelė pakankamai patikima ir efek­tyvi raudonukės bei ĮRS prevencinė…

DELYRAS REANIMACIJOS IR INTENSYVIOSIOS TERAPIJOS SKYRIUJE: KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Agnė Ramaškaitė Abstract Delyras yra dažna intensyviosios terapijos skyriaus pro­blema. Šio sindromo pasireiškimas yra susijęs su dides­niu sergamumu ir mirtingumu, ilgesne hospitalizacijos trukme, didesnėmis ligoninės išlaidomis ir ilgalaikiais kognityviniais sutrikimais. Delyras dažnai nediagnozuo­jamas dėl įvairiapusiškos simptomatikos, jeigu nėra pa­sitelkiama patvirtinta diagnostikos priemonė. Šiuo metu diagnostikai rekomenduojama naudoti CAM-ICU arba ICDSC skalę. Įrodymais patvirtinta, kad geriausias…

POMENOPAUZINĖ OSTEOPOROZĖ: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Eglė Gužytė Abstract Osteoporozė yra sisteminė kaulų liga, kuri išsivysto dėl kaulų mikroarchitektūros pokyčių. Tyrimai rodo, kad pa­saulyje kas trečia moteris, vyresnė nei 50 metų, patiria osteoporozę. Ši liga vystosi lėtai ir dažniausiai nesukelia jokių klinikinių simptomų, kol pasireiškia netrauminiu kaulo lūžiu. Geriausi gydymo rezultatai pasiekiami, jei liga diagnozuojama prieš įvykstant lūžiui, todėl reko­menduojama atlikti…

ŪMINIS APENDICITAS: DIAGNOSTIKA, KOMPLIKACIJOS, GYDYMAS

Agnė Vaštakaitė Abstract Ūminiu apendicitu gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės. Pagrindinis simptomas yra ūmus dešinės klubinės srities skausmas. Pagrindinis gydymo metodas yra chirurginis. Laiku nepaskyrus gydymo, apendicitas gali komplikuo­tis apendicito perforacija, kuri gali vesti link difuzinio peritonito ar aplinkinio absceso formavimosi, fibrozių susidarymo. Keyword(s): apendicitas, simptomai, epidemiologija, diagnostika, komplikacijos, gydymas, prognozė. DOI: 10.35988/sm-hs.2025.088 Full Text:…

LĖTINIS ATROFINIS FARINGITAS: KLASIFIKACIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Vincentas Gendvilas Abstract Ši apžvalga nagrinėja lėtinio atrofinio faringito klasifi­kaciją, diagnostiką ir gydymo metodus. Lėtinis atrofinis faringitas yra mažiau žinoma faringito forma, kuriai bū­dingas lėtinis uždegimas ir gleivinės atrofija, sukelianti sausumą gerklėje, skausmą ir rijimo sunkumus. Nors jo paplitimas yra sunkiai nustatomas dėl subtilių simptomų, suvokimas apie šią būklę yra svarbus sveikatos priežiū­ros teikėjams dėl…

AUTOIMUNINĖ EPILEPSIJA: KLASIFIKACIJA, PAPLITIMAS, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Vincentas Gendvilas Abstract Ši apžvalga pateikia autoimuninės epilepsijos, unikalios neurologinės sutrikimo formos, kuriai esant priepuolius dažniausiai sukelia autoimuniniai procesai, išsamią ana­lizę. Apžvalgoje apibrėžiama autoimuninės epilepsijos klasifikacija, remiantis specifiniais autoantikūnais, kurie taikosi į neuronų receptorius, jonų kanalus ar su jais susi­jusius baltymus centrinėje nervų sistemoje. Ši klasifika­cija padeda pritaikyti imunoterapiją, kuri yra pagrindinis šios būklės valdymo…

ŠIRDIES VAINIKINIŲ ARTERIJŲ ANEURIZMOS: RIZIKOS VEIKSNIAI, KLINIKINIAI SIMPTOMAI, DIAGNOSTINIAI TYRIMAI IR GYDYMO GALIMYBĖS

Tomas Zubė, Tautvydas Kabošis Abstract Vainikinių arterijų (VA) aneurizma – tai negrįžtamas vai­nikinės arterijos išsiplėtimas, kuris viršija normalaus kraujagyslės skersmens dydį daugiau nei 1,5 karto. Vystymuisi turi įtakos daugybė rizikos veiksnių, tokių kaip: šeiminė širdies ir kraujagyslių ligų anamnezė, ar­terinė hipertenzija. Dažniausiai ši patologija nesukelia simptomų, tačiau gali pasireikšti skausmas krūtinės ląs­tos plote, dusulys. Dažnu…

INFEKCINIS ENDOKARDITAS: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Gabija Gudeikytė Abstract Infekcinis endokarditas (IE) yra sunki ir dažnai gyvybei pavojinga infekcija, pažeidžianti endokardą ir širdies vož­tuvus. Dažniausiai streptokokų ar stafilokokų sukeliama liga pasireiškia karščiavimu, dispnėja, pykinimu, svorio mažėjimu, nuovargiu ir silpnumu, galvos skausmu. Endo­kardito rizika didesnė pacientams, turintiems protezuotus širdies vožtuvus ar implantuojamus širdies prietaisus, įgimtas širdies ydas, taip pat hemodializuojamiems ar imunosupresiniams…

KONTRASTINĖS MEDŽIAGOS RADIOLOGIJOJE

Urtė Lukoševičiūtė, Inesa Galinaitytė, Marija Plioplytė Abstract Kontrastinės medžiagos radiologijoje yra labai svarbios vaizdų diagnostiniam tikslumui. Jos naudojamos įvai­riuose tyrimuose, tokiuose kaip kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir ultra­garsas (UG). Kontrastinės medžiagos, pvz., jodo junginiai KT tyrime ir gadolinio pagrindu pagaminti preparatai MRT tyrime, pagerina audinių ar organų vizualizaciją, keisdamos kontrastą tarp skirtingų…

EMBOLIJOS VAISIAUS VANDENIMIS: ETIOPATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Aušrinė Balčiūtė, Arūnė Barčaitė, Gitana Ramonienė Abstract Embolija vaisiaus vandenimis (EVV) yra reta, tačiau gyvybei pavojinga ūmi akušerinė būklė. Jos dažnumas skiriasi priklausomai nuo tyrimo ir populiacijos, tačiau manoma, kad ji pasitaiko maždaug 1 iš 20 000– 50 000 gimdymų. Nors EVV etiopatogenezė yra sudėtinga ir nevisiškai aiški, manoma, jog padidėjusi organizmo jautrumo re­akcija yra…