NAUJAUSIŲ ENDOMETRIOZĖS GYDYMO GALIMYBIŲ APŽVALGA: NEVAISINGUMO PROBLEMA

Laura Kasperiūnaitė, Ieva Radavičiūtė Abstract Endometriozė – tai lėtinė uždegiminė ginekologinė liga, kai endometriumo audinys išveša už gimdos ribų. Liga paveikia iki 10 % vaisingo amžiaus moterų visame pa­saulyje ir yra viena iš pagrindinių nevaisingumo prie­žasčių. Dirbtinis apvaisinimas yra pagrindinis pasirinki­mas moterims, sergančioms endometrioze, o kiaušidžių stimuliavimo metodų, kriokonservavimo ir genetinių tyrimų pažanga reikšmingai padidina…

MEDIKAMENTŲ SUKELTOS ŽANDIKAULIŲ OSTEONEKROZĖS GYDYMO TERIPARATIDU EFEKTYVUMO ĮVERTINIMAS

Teodora Gerliakaitė, Alina Čebatariūnienė Abstract Medikamentų sukelta žandikaulių osteonekrozė yra sun­kiai kontroliuojama liga, kurios gydymo procesas yra nenuspėjamas. Ši liga pasireiškia, kai pacientui, kuriam buvo taikytas arba taikomas gydymas antirezorbciniais vaistais, atliekama invazyvi odontologinė procedūra ar kitaip pažeidžiamas žandikaulio kaulo vientisumas. Nors šią ligą gydo gydytojai burnos chirurgai ir gydyto­jai veido ir žandikaulių chirurgai, literatūroje…

ĮTAMPOS ŠLAPIMO NELAIKYMO GYDYMAS POMENOPAUZINIU LAIKOTARPIU: EKSPERIMENTINIAI GYDYMO BŪDAI IR NAUJOVĖS

Izabelė Urbonaitė, Greta Tamulevičiūtė, Justinas Rimkus Abstract Tikslas. Apžvelgti naujausią mokslinę literatūrą, nagri­nėjančią įtampos šlapimo nelaikymo pomenopauzėje etiologiją, rizikos veiksnius ir naujus bei eksperimenti­nius gydymo metodus. Metodai. Mokslinės literatūros paieška, atranka ir analizė. Išanalizuota 12 straipsnių, atitikusių atrankos kriterijus. Rezultatai. ŠN pomenopauziniu laikotarpiu paveikia daugiau nei pusę moterų ir dažniausiai yra susijęs su es­trogenų kiekio…

GESTACINIO DIABETO RIZIKOS VEIKSNIAI

Samanta Jočionytė, Dominyka Žukaitė, Gitana Ramonienė Abstract Gestacinis diabetas − tai kompleksinis metabolinis su­trikimas, atsirandantis nėštumo metu dėl hormonų po­veikio, kurie sutrikdo insulino gamybą ir jo dalyvavimą medžiagų apykaitoje. Šie pokyčiai sukelia gliukozės kie­kio į kraujyje padidėjimą. Nėščiųjų diabetas gali būti nu­statytas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau dažniau­siai diagnozuojamas antrąjį nėštumo trečdalį. Gestacinio diabeto riziką…

ŠEIMOS GYDYTOJO VAIDMUO PLANUOJANT NĖŠTUMĄ

Greta Šoblevičūtė, Greta Petrauskaitė, Emilija Kravtaitė Abstract Straipsnyje analizuojamas šeimos gydytojo vaidmuo planuojant nėštumą. Aptariami sveikatos vertinimo, ri­zikos veiksnių korekcijos, gyvensenos keitimo, lėtinių ligų valdymo, vaistų peržiūros, profilaktinių tyrimų ir vakcinacijos aspektai. Akcentuojama mitybos bei pa­pildų reikšmė, žalingų įpročių atsisakymas, psichikos sveikatos vertinimas, fizinis aktyvumas, aplinkos ir par­tnerio sveikatos veiksniai. Šeimos gydytojo įsitraukimas į priešnėštuminę…

DIRGLIOSIOS ŽARNOS SINDROMAS PIRMINĖJE SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE

Greta Šoblevičūtė, Greta Petrauskaitė, Ineta Marčiukaitytė Abstract Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – lėtinis funkci­nis virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis pilvo skausmu ir pakitusiu tuštinimusi, kuris blogina gyvenimo kokybę ir didina sveikatos priežiūros išlaidas. Šeimos gydytojas atlieka pagrindinį vaidmenį diagnozuojant DŽS, taikant Romos IV kriterijus ir atmetant organinės patologijos požymius. Tačiau 25 % gydytojų neužtikrinti, nustatydami diagnozę…

COVID – 19 PANDEMIJOS ĮTAKA KRŪTIES VĖŽIO PREVENCINEI PROGRAMAI

Indrė Radzevičiūtė, Kotryna Čiūdaraitė, Kipras Stašinskas Abstract 2019 metais prasidėjusi koronaviruso pandemija ženkliai paveikė vėžio prevencinių programų vykdymą. Tyrimo tikslas. Įvertinti COVID-19 pandemijos poveikį krūties vėžio prevencinės programos vykdymui įvairiose šalyse. Metodika. Atlikta mokslinės literatūros paieška, atranka ir analizė. Analizei atrinkti 5 moksliniai straipsniai, ati­tikę atrankos kriterijus. Rezultatai. Dauguma šalių pandemijos metu sustabdė krūties vėžio…

SCAI KARDIOGENINIO ŠOKO KLASIFIKACIJOS PRITAIKOMUMAS KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE

Mantė Šmigelskaitė, Jorūnė Jakštytė Abstract Kardiogeninis šokas – tai širdies funkcijos nepakanka­mumo sukelta ūminė hipoperfuzinė būklė, lemianti audinių hipoksiją ir vidaus organų pažeidimą. Aiškios kardiogeninio šoko kategorijos nebuvo apibrėžtos iki 2019 m., kai Širdies ir kraujagyslių angiografijos ir intervencijų draugija (SCAI) išvystė ir pasiūlė penkių pakopų kardiogeninio šoko klasi­fikaciją. Jos pritaikomumas ir prognostinė vertė patvirtinti…

RIEŠO KANALO SINDROMAS: RIZIKOS VEIKSNIAI, KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMO YPATUMAI

Gabrielė Riškutė, Ema Kurmilevičiūtė Abstract Straipsnyje apžvelgiami pagrindiniai riešo kanalo sin­dromo aspektai: rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai, diagnostika ir gydymo galimybės pirminės sveikatos priežiūros kontekste. Ši būklė pasireiškia trijų pirmųjų pirštų parestezija. Progresuojant gali atsirasti raumenų silpnumas bei nykščio pakylos atrofija. Diagnozė nu­statoma remiantis klinikine anamneze, fizinio ištyrimo testais bei elektromiografija. Gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo…

JAUNŲ SUAUGUSIŲJŲ ARTERINĖ HIPERTENZIJA: GYDYMO GAIRĖS

Kotryna Marija Daniulaitytė, Iveta Rimaitė, Laurynas Braukyla, Rima Braukylienė Abstract Jauni suaugusieji apibrėžiami kaip 18–40 metų asmenys. Pastaraisiais metais didėja arterinės hipertenzijos papli­timas šioje amžiaus grupėje. Hipertenzija šioje grupėje dažnai nepastebima, nes trūksta simptomų ir regulia­rios patikros. Be to, jaunų pacientų hipertenzija rečiau gydoma antihipertenziniais vaistais nei vyresnių. Dia­gnozuojant hipertenziją, rekomenduojama matuoti krau­jospūdį ne tik…

CUKRINIS DIABETAS: DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PROFILAKTIKA ŠEIMOS GYDYTOJO PRAKTIKOJE

Lukas Riklikas, Jonas Pipiras Abstract Cukrinis diabetas – tai lėtinė metabolinė liga, kuri šeimos gydytojo praktikoje diagnozuojama vis dažniau. Jai bū­dinga nuolatinė hiperglikemija, atsirandanti dėl insulino sekrecijos, veikimo ar šių abiejų sutrikimų. Cukrinis dia­betas skirstomas į kelias formas, iš kurių dažniausia – 2 tipo diabetas, susijęs su atsparumu insulinui ir progresuo­jančia beta ląstelių disfunkcija. Liga…

PSORIAZINIO ARTRITO LIGOS AKTYVUMO VERTINIMO IŠŠŪKIAI

Gabija Raziūnaitė, Irena Butrimienė Abstract Psoriazinis artritas (PsA) yra lėtinė uždegiminė liga, pa­sižyminti kliniškai heterogenine raiška – nuo periferinio artrito iki entezito, daktilito, ašinio skeleto, odos ir nagų pažeidimo. Nepaisant pastangų standartizuoti ligos ak­tyvumo vertinimą, šiuo metu nėra visuotinio sutarimo dėl vienodo ir visapusiško PsA aktyvumo įvertinimo kriterijų. Klinikinėje praktikoje ir moksliniuose tyri­muose dažniausiai taikomos…