MENSTRUACINĖS MIGRENOS DIAGNOSTIKA

Kamilė Tolvaišaitė, Rasa Sadeckaitė Abstract Migrena yra vienas iš dažniausiai mūsų visuomenėje pa­sitaikančių galvos skausmų tipų ir yra svarbi pasaulinės visuomenės sveikatos problema, turinti didelį individu­alų ir kolektyvinį poveikį. Moterims, kurioms diagno­zuota migrena, menstruacinės migrenos (MM) dažnis svyruoja nuo 21 iki 60 procentų. Menstruacinė migrena gali pakenkti moterų kasdienei veiklai. Darbo tikslas – remiantis naujausiomis…

PARVOVIRUSO B19 INFEKCIJOS KLINIKINIAI SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Justas Bakutis Abstract Tyrimo tikslas – remiantis mokslinės literatūros duome­nimis, išanalizuoti ir aptarti informaciją apie parvoviruso B19 infekcijos klinikinį pasireiškimą, diagnostikos ir gy­dymo galimybes. Atlikta mokslinės literatūros ir doku­mentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse. Rezultatai parodė, jog parvovirusas B19 yra DNR virusas, su ku­riuo sąlytį yra turėjusi didelė dalis populiacijos. Įprastai besimptomės eigos arba lengvos formos…

KOLOREKTALINĖ KARCINOMA: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, PATOFIZIOLOGIJA IR DIAGNOSTIKA

Martynas Čiuplinskas Abstract Sergamumas kolorektaline karcinoma laipsniškai didėja. Dabartiniu metu ši onkologinė liga yra viena iš labiausiai paplitusių pasaulyje, sudaranti apie 10 proc. mirčių nuo onkologinių ligų. Pagrindiniai rizikos veiksniai: vyres­nis amžius, teigiama šeiminė anamnezė, lėtinis kolitas, rūkymas, alkoholio vartojimas, metabolinis sindromas, menkas fizinis aktyvumas. Kolorektalinės karcinomos pa­togenezėje dalyvauja tiek genetiniai, tiek aplinkos veiks­niai. Didžioji…

FIBROMIALGIJA: KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Liudas Usoris Abstract Fibromialgija – tai liga, pasižyminti visame kūne išpli­tusiu lėtiniu raumenų ir sąnarių skausmu, dažnai lydimu nuovargio, miego, nuotaikos bei emocijų sutrikimo. Fizi­nio tyrimo metu stebimas padidėjęs viso kūno raumenų jautrumas prisilietimui, o laboratoriniuose tyrimuose ne­randama jokių patologinių pokyčių. Fibromialgiją įtarti padeda Amerikos reumatologų koledžo (ACR) sukurti diagnostiniai kriterijai. Gydymas pradedamas nemedika­mentinėmis priemonėmis…

ŪMINĖ AORTOS DISEKACIJA: RIZIKOS VEIKSNIAI, SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Danielė Raudonytė Abstract Ūminė aortos disekacija – reta, tačiau pavojinga ūminė patologija, pasižyminti dideliu mirštamumu ir gyvybei pavojingomis komplikacijomis. Ūminės aortos diseka­cijos rizikos veiksniai – hipertenzija, genetiniai sindro­mai, aortos aneurizma, buvusi aortos disekacija, aortos operacijos ar traumos. Ūminę aortos disekaciją svarbu laiku atpažinti, diagnozuoti ir skirti tinkamą gydymą. Pats dažniausias simptomas – staiga atsiradęs stiprus…

PAGRINDINIAI HEPATOCELIULINĖS KARCINOMOS DIAGNOSTIKOS PRINCIPAI

Dovilė Čeponytė Abstract Hepatoceliulinė karcinoma – tai dažniausias kepenų pir­minis navikinis susirgimas, lemiantis didelį mirštamumą visame pasaulyje. Hepatoceliulinės karcinomos gydymo sėkmė ir prognozė gerėja atlikus ankstyvą diagnostiką, to­dėl labai svarbu laiku įtarti ir pritaikyti klinikinius tyrimo metodus, siekiant patvirtinti diagnozę. Pagrindiniams ligos diagnostikos metodams priskiriami: ultragarsinis tyrimas, kompiuterinės tomografijos bei magnetinio rezo­nanso su kontrastu tyrimas,…

KETVIRTO LAIPSNIO HEMOROIDINIŲ MAZGŲ GYDYMO BŪDAI

Laurynas Diečkus Abstract Šio tyrimo tikslas − atlikti literatūros analizę ir pristatyti hemorojaus rizikos veiksnius, klinikinį pasireiškimą, diagnostikos metodus bei gydymo variantus. Hemoro­jus dažna liga, su kuria susiduria nemažai vidutinio am­žiaus žmonių. Ji yra daugiaetiologinė, tad nėra vieno rizikos veiksnio, kurio pakaktų vengti. Prevencijai pa­tartina mityba, kurioje yra daug skaidulinių medžiagų (pvz.: vaisiai, tamsios daržovės),…

KLASTERINIO GALVOS SKAUSMO DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Benita Žemgulytė, Rugilė Dobradziejutė, Rūta Minelgienė Abstract Klasterinis galvos skausmas tai pirminis susirgimas, kuriam būdingas stiprus vienos pusės galvos skausmas su kartu pasireiškiančia autonominės nervų sistemos simptomatika. Klasterinis galvos skausmas pasireiškia apie 0,1-1,3 proc. žmonių. Pasireiškus šiems galvos skausmams, reikia nemažai laiko nustatyti teisingą diagnozę. Tyrimo tikslas – remiantis naujausiomis mokslinėmis publikacijomis, apžvelgti klasterinio galvos…

MECHANINIS ŽARNŲ NEPRAEINAMUMAS: KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Danielė Raudonytė Abstract Mechaninis žarnų nepraeinamumas – tai dažna urgentinė patologija, pasireiškianti staigia žarnos spindžio obstruk­cija. Šią patologiją gali sukelti tiek ekstramuralinis, tiek intramuralinis spaudimas į žarnos sieną. Sergant mecha­niniu žarnų nepraeinamumu, obstrukcija uždaro žarnos spindį, todėl proksimaliai kliūties žarna dilatuoja − dėl praryto oro ir žarnyne esančių bakterijų kaupiasi dujos, kurios negali pasišalinti, sukeldamos…

PARVOVIRUSO INFEKCIJA: PAPLITIMAS, PATOGENEZĖ, KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS, PREVENCIJA

Laurynas Diečkus Abstract Parvovirusai yra vieni mažiausių DNR virusų, infekuo­jančių žinduolių ląsteles. Parvovirusas B19 yra patoge­niškas žmogui ir paplitęs visame pasaulyje. Jis plinta oro lašelių būdu, galimas perdavimas per kraują ar jo produktus. Tiriant šį virusą, išaiškinta nemažai ligų, ku­rias jis sukelia. Normalų imunitetą turintiems vaikams tai infekcinė eritema, suaugusiems, dažniau moterims, poliartropatija. Pacientams, sergantiems…

HIPERHIDROZĖ: KLASIFIKACIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Ieva Jasponytė Abstract Hiperhidrozė – tai dermatologinis sutrikimas, apibūdina­mas pernelyg dideliu prakaitavimu, viršijančiu organizmo termoreguliacijos poreikius. Dažniausi anatominiai regi­onai, kuriuose pasireiškia hiperhidrozė, yra delnai, pažas­tys, veidas bei pėdos. Ligos atsiradimui ir progresavimui didžiausią įtaką turi genetinė predispozicija ir antrinės hiperhidrozės priežastys. Padidėjęs prakaitavimas sukelia neigiamas fizines, emocines ir socialines pasekmes, ku­rios daro neigiamą poveikį pacientų…

ROŽINĖ: KLASIFIKACIJA, DIAGNOSTIKA IR DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

Ieva Jasponytė Abstract Rožinė – tai lėtinė uždegiminė odos liga, kuri prasideda veido raudoniu ir pažeidžia centrinę veido dalį – kaktą, nosį, skruostus ir smakrą. Dažniausiai ši liga manifes­tuoja persistuojančia arba tranzitine eritema, uždegimi­nėmis papulėmis ir pustulėmis bei telangiektazijomis. Kliniškai pacientai dažniausiai skundžiasi odos deginimo pojūčiu, sausa oda bei veido srities edemomis. Tyrimo tikslas –…