AUTOIMUNINĖ EPILEPSIJA: KLASIFIKACIJA, PAPLITIMAS, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Vincentas Gendvilas Abstract Ši apžvalga pateikia autoimuninės epilepsijos, unikalios neurologinės sutrikimo formos, kuriai esant priepuolius dažniausiai sukelia autoimuniniai procesai, išsamią ana­lizę. Apžvalgoje apibrėžiama autoimuninės epilepsijos klasifikacija, remiantis specifiniais autoantikūnais, kurie taikosi į neuronų receptorius, jonų kanalus ar su jais susi­jusius baltymus centrinėje nervų sistemoje. Ši klasifika­cija padeda pritaikyti imunoterapiją, kuri yra pagrindinis šios būklės valdymo…

ŠIRDIES VAINIKINIŲ ARTERIJŲ ANEURIZMOS: RIZIKOS VEIKSNIAI, KLINIKINIAI SIMPTOMAI, DIAGNOSTINIAI TYRIMAI IR GYDYMO GALIMYBĖS

Tomas Zubė, Tautvydas Kabošis Abstract Vainikinių arterijų (VA) aneurizma – tai negrįžtamas vai­nikinės arterijos išsiplėtimas, kuris viršija normalaus kraujagyslės skersmens dydį daugiau nei 1,5 karto. Vystymuisi turi įtakos daugybė rizikos veiksnių, tokių kaip: šeiminė širdies ir kraujagyslių ligų anamnezė, ar­terinė hipertenzija. Dažniausiai ši patologija nesukelia simptomų, tačiau gali pasireikšti skausmas krūtinės ląs­tos plote, dusulys. Dažnu…

INFEKCINIS ENDOKARDITAS: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Gabija Gudeikytė Abstract Infekcinis endokarditas (IE) yra sunki ir dažnai gyvybei pavojinga infekcija, pažeidžianti endokardą ir širdies vož­tuvus. Dažniausiai streptokokų ar stafilokokų sukeliama liga pasireiškia karščiavimu, dispnėja, pykinimu, svorio mažėjimu, nuovargiu ir silpnumu, galvos skausmu. Endo­kardito rizika didesnė pacientams, turintiems protezuotus širdies vožtuvus ar implantuojamus širdies prietaisus, įgimtas širdies ydas, taip pat hemodializuojamiems ar imunosupresiniams…

KONTRASTINĖS MEDŽIAGOS RADIOLOGIJOJE

Urtė Lukoševičiūtė, Inesa Galinaitytė, Marija Plioplytė Abstract Kontrastinės medžiagos radiologijoje yra labai svarbios vaizdų diagnostiniam tikslumui. Jos naudojamos įvai­riuose tyrimuose, tokiuose kaip kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir ultra­garsas (UG). Kontrastinės medžiagos, pvz., jodo junginiai KT tyrime ir gadolinio pagrindu pagaminti preparatai MRT tyrime, pagerina audinių ar organų vizualizaciją, keisdamos kontrastą tarp skirtingų…

EMBOLIJOS VAISIAUS VANDENIMIS: ETIOPATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Aušrinė Balčiūtė, Arūnė Barčaitė, Gitana Ramonienė Abstract Embolija vaisiaus vandenimis (EVV) yra reta, tačiau gyvybei pavojinga ūmi akušerinė būklė. Jos dažnumas skiriasi priklausomai nuo tyrimo ir populiacijos, tačiau manoma, kad ji pasitaiko maždaug 1 iš 20 000– 50 000 gimdymų. Nors EVV etiopatogenezė yra sudėtinga ir nevisiškai aiški, manoma, jog padidėjusi organizmo jautrumo re­akcija yra…

UROGENITALINĖ TUBERKULIOZĖ: PATOFIZIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Ieva Šliuožaitė, Benas Kreišmonas, Neringa Česnauskienė Abstract Tuberkuliozė, kurią sukelia Mycobacterium tuberculosis, yra aktuali problema medicinoje. Viena iš pagrindinių ekstrapulmoninių tuberkuliozės lokalizacijų yra uroge­nitalinė tuberkuliozė. Urogenitalinė tuberkuliozė gali pasireikšti nespecifiniais simptomais arba išlikti besimp­tomė, todėl neretai ji yra nepastebima. Vėlyva šios ligos diagnostika ir gydymas gali sukelti negrįžtamą audinių ir organų pažeidimą ar lėtinį inkstų…

KALCIFILAKSIJA: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Jogailė Butauskaitė Abstract Kalcifilaksija yra pavojinga gyvybei komplikacija, daž­niausiai susijusi su lėtine inkstų liga (LIL) ir atsirandanti dėl odos ir riebalinio audinio kraujagyslių kalcifikacijos. Dažniausiai siejama su LIL, ši būklė gali pasireikšti ir sergantiesiems ūminiu inkstų pažeidimu. Literatūroje iš­skiriama ir ne nefrogeninės kilmės kalcifilaksija. Aukšti mirtingumo nuo kalcifilaksijos rodikliai pabrėžia anks­tyvos diagnostikos svarbą. Tyrimo tikslas…

NEUROVAIZDINIAI IR LABORATORINIAI ALZHEIMERIO LIGOS DIAGNOSTIKOS METODAI: MRT, PET, LIKVORO IR KRAUJO TYRIMAI BEI JŲ PRITAIKYMAS

Edvinas Amankulovas, Saulius Lukoševičius Abstract Alzheimerio liga yra progresuojanti neurodegeneracinė būklė, sukelianti kognityvinių ir funkcinių gebėjimų nykimą ir mirtį. Pagrindiniai patologiniai pokyčiai yra amiloido–β (Aβ) baltymo plokštelės ir tau baltymo neuro­fibriliniai raizginiai, pažeidžiantys nervinių ląstelių jung­tis. Alzheimerio ligos diagnostikai naudojami pozitronų emisijos tomografijos (PET), magnetinio rezonanso to­mografijos (MRT) bei laboratoriniai tyrimai, kurie leidžia aptikti ir…

LĖTINIS HEPATITAS B: EPIDEMIOLOGIJA, TRANSMISIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Emilija Rožankevičiūtė Abstract Lėtinė hepatito B infekcija yra sunki našta sveikatos sistemai pasauliniu mastu. Beveik trečdalis milijardo gy­ventojų yra arba buvo paveikti ligą sukeliančio patogeno. Nors daugelis pasaulio šalių į valstybines imunoprofilak­tikos programas yra įtraukusios vakciną nuo hepatito B viruso, vis dar yra tam tikrų regionų, kuriuose skiepijimo aprėptys išlieka pernelyg mažos, o naujų atvejų…

LĖTINIS BRONCHITAS: KLINIKINIAI POŽYMIAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMO BŪDAI

Patricija Griškutė Abstract Lėtinis bronchitas – tai lėtai prasidedantis ir progresuo­jantis difuzinis bronchų gleivinės uždegimas. Riziką sirgti lėtiniu bronchitu didina rūkymas, oro užterštumas, a1-antitripsino stoka, nuolat pasikartojančios infekci­nės plaučių ligos bei prasta mityba. Sergantieji lėtiniu bronchitu dažniausiai skundžiasi dusuliu. Lėtinio bron­chito diagnostikai atliekama spirometrija, krūtinės ląs­tos rentgeninis tyrimas, bendras kraujo ir kraujo dujų tyrimas, citologinis…

KOVA SU LAIMO LIGA: DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR VAKCINAVIMO PERSPEKTYVOS

Augustina Tamošiūnaitė, Justas Adomas Lukoševičius, Milda Karnaševičiūtė Abstract Laimo ligos plitimas ir jos pasekmės išlieka rimta visuo­menės sveikatos problema. Šiuo metu vienintelė apsauga nuo Laimo ligos − visuomenės sąmoningumas. Svarbu vengti endeminių zonų, miškingų vietovių ir aukštų žo­lynų, naudoti repelentus, grįžus iš lauko apžiūrėti rūbus ir kūną. Ypač svarbus ankstyvas ir tikslingas ligos dia­gnozavimas, siekiant…

VAZOPLEGINIS SINDROMAS: ETIOPATOGENEZĖ, RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA BEI GYDYMO GALIMYBĖS

Verner Šneider, Eglė Gulbinaitė, Edvin Šneider Abstract Vazopleginis sindromas yra distribucinio tipo šokas, at­sirandantis po dirbtinės kraujo apytakos taikymo nuo 5 iki 44 proc. pacientų. Šios būklės patofiziologija susideda iš daugelio veiksnių: sisteminio uždegiminio atsako, ka­techolaminų, antidiuretinio hormono ir angiotenzino II santykinio nepakankamumo, perteklinės azoto oksido sintezės bei glikokalikso pažaidos. Diagnostika remiasi centrinės hemodinamikos parametrais:…