NEUROBRUCELIOZĖ: KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Neurobruceliozė – tai reta, bet pavojinga zoonotinės in­fekcijos bruceliozės komplikacija. Šis infekcijos pasireiš­kimas pasižymi įvairia neurologine raiška, kuri paveikia tiek centrinę, tiek periferinę nervų sistemas. Apie pusę ligos atvejų sudaro meningitas ar meningoencefalitas, tačiau neretai pasireiškia ir kranialinės neuropatijos, įvai­rios kilmės mielopatija, neuropsichiatriniai ir kognityvi­nių funkcijų sutrikimai. Neurobruceliozės diagnostikai atliekamas likvoro tyrimas, kuriame tipiškai stebima lim­focitozė, bei vaizdo tyrimai, kuriuose gali būti randami nespecifiniai pakitimai. Kadangi neurobruceliozė neturi specifinių diagnostinių požymių, esminiai infekcijos eti­ologiją patvirtinantys tyrimai yra serologiniai iš kraujo serumo ir likvoro. Auksiniu diagnostikos standartu lai­komas kraujo ar likvoro pasėlis, tačiau šis metodas pasi­žymi žemu specifiškumu. Ligos gydymo pagrindą sudaro ilgas gerai centrinę nervų sistemą penetruojančių antibi­otikų kombinacijos kursas, o tam tikras atvejais gydymo steroidais taikymas yra siejamas su mažesne ilgalaikių komplikacijų rizika.