STUDENTŲ FIZINIO AKTYVUMO POVEIKIS EMOCINEI BŪSENAI

Kristina Leontjeva, Aldona Mikaliūkštienė Abstract Fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių žmogaus fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų. Aukštųjų mokyklų studentai laikomi pažeidžiama grupe dėl rizikos veiksnių, susijusių su mažu fiziniu aktyvumu, kurį lemia sėdimas gyvenimo būdas ir antsvoris, susijęs su nesveika ir nesu­balansuota mityba. Tyrimų duomenimis, jauni asmenys patiria didžiausią stresą. Tai lemia įvairūs socialiniai…

KAUNO KOLEGIJOS MEDICINOS FAKULTETO STUDENTŲ GYVENSENOS YPATUMAI

Donatas Gužauskas, Gabija Švenčionytė, Vaidas Jotautis, Laura Žlibinaitė Abstract Lietuvos studentų fizinio aktyvumo lygis nėra pakanka­mas, o 48,7 proc. nepasiekia PSO rekomenduojamų fizi­nio aktyvumo normų. Nustatyta, kad studentai nesilaiko sveikos mitybos rekomendacijų. Svarbu išsiaiškinti, ar medicinos fakulteto studentai taiko studijų metu įgytas žinias apie sveiką gyvenseną ne tik profesinėje aplinkoje, bet ir asmeniniame gyvenime. Tyrimo…

VILNIAUS UNIVERSITETO STUDENTŲ NUOVARGIO IR JĮ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ TYRIMAS

Rugilė Packevičiūtė, Donatas Austys Abstract Studentai dažnai jaučia nuovargį, kuris gali įvairuoti pri­klausomai nuo lyties, amžiaus, darbo veiklos, poilsio ypatumų ir kitų veiksnių. Lietuvos studentų nuovargio tyrimų, kuriuose būtų atsižvelgiama į įvairias nuovar­gio priežastis, trūksta. Tyrimo tikslas − įvertinti Vilniaus universiteto studentų nuovargį bei poilsio ypatumus, at­sižvelgiant į juos galinčius lemti veiksnius. Anonimi­nės anketinės apklausos…

BŪSIMŲJŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS SPECIALISTŲ POŽIŪRIS Į ŽMOGAUS PAPILOMOS VIRUSĄ IR VAKCINĄ NUO ŠIO VIRUSO

Dovilė Banaitytė, Erika Jauraitė, Snieguolė Kaselienė Abstract Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 450 naujų gim­dos kaklelio vėžio atvejų. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog žmogaus papilomos virusas (ŽPV) yra svarbus veiksnys gimdos kaklelio vėžio patogenezėje, todėl susirgimų skaičių galima sumažinti pasitelkus vakciną nuo šio viruso. Medi­cinos darbuotojai užima svarbią vietą gyventojų švietime ir gali prisidėti prie vakcinacijos apimčių…

ERGOTERAPIJOS STUDENTŲ KARJEROS GALIMYBIŲ VERTINIMAS COVID-19 PANDEMIJOS SĄLYGOMIS

Morta Girčytė, Milda Gintilienė, Aistė Pranskaitytė-Bielevičienė Abstract Tyrimo tikslas – įvertinti ergoterapijos studentų karjeros galimybes COVID-19 pandemijos sąlygomis. Tyrime dalyvavo 78 ergoterapijos studijų programos studentai, kurių amžiaus vidurkis 21,12±3,29 metai. Beveik du trečdaliai (62,8 proc.) tyrimo dalyvių, baigę ergoterapijos studijas, ketina dirbti ergoterapeutais. Didžioji dalis (60,3 proc.) studentų ergoterapeutais tikisi įsidarbinti Lietuvoje. Didesnis atlyginimas yra…

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PSICHOSOCIALINĖ MOKYMOSI APLINKA

Skirmantė Bendžiūtė, Jelena Stanislavovienė Abstract Mokymosi aplinka daro tiesioginį poveikį studentų aukštesniųjų mąstymo įgūdžių ugdymui, psichologinei savijautai ir mokymuisi. Prie mokymosi efektyvumo prisideda psichosocialinė aplinka. Šią aplinką sudaro aukštosios mokyklos aplinka, studento, dėstytojų ir bendrakursių bei mokomosios medžiagos sąveika. Psichosocialiniai veiksniai yra labai reikšmingi prognozuojant studentų akademinę sėkmę. Akademiniai ir socialiniai reikalavimai gali sukelti ir…

LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ STUDENTŲ FIZINIS AKTYVUMAS IR JĮ LEMIANTYS VEIKSNIAI

Marius Baranauskas, Rokas Arlauskas, Rimantas Stukas, Jonas Algis Abaravičius, Toma Martinkutė Abstract Tarptautiniu lygiu išaiškintos geros sveikatos ir pakankamo fizinio aktyvumo sąsajos yra nenuginčijamos. Dėl nepakankamo fizinio aktyvumo, nutukimo, gyvenimo trukmė gali sutrumpėti, daugėti lėtinių susirgimų, todėl būtina nuolatinė fizinio aktyvumo stebėsena. Tyrimo tikslas – nustatyti studentų kūno masės indeksą, fizinį aktyvumą ir jį lemiančius…

Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumai

Valerij Dobrovolskij, Rimantas Stukas Abstract Darbo tikslas – nustatyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą tarp Lietuvos aukštųjų mokyklųstudentų. Medžiaga ir metodai. Tyrimas atliktas2013 metais. Tikslinė grupė – Lietuvos aukštųjų mokyklų dieninių studijų studentai. Apklausta 1824 Lietuvos aukštųjų mokyklų studentai. Buvo naudojamasanketinės apklausos metodas. Statistinė duomenųanalizė atlikta naudojant SPSS 13.0 statistinę programą. Skirtumas tarp grupių vertintas taikant…