PACIENTŲ SVEIKATOS MOKYMO POREIKIS PRIĖMIMO – SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE

Rita Šmyt, Oksana Misiūnienė, Jelena Kutkauskienė, Almeda Kučinskienė Abstract Gyventojų skaičiaus didėjimas, populiacijos senėjimas, lėtinių ligų progresavimas ir epidemijos didina besikrei­piančiųjų į priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių skai­čių. Pacientų sveikatos mokymas turi įtakos atvykstan­čių pacientų srautų mažinimui priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje. Tyrimo tikslas – nustatyti pacientų sveikatos mokymo poreikį priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje.…

PSICHOSOCIALINĘ NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ ARTIMŲJŲ GALIMYBĖS PAILSĖTI SOCIALINIAI IR DEMOGRAFINIAI NETOLYGUMAI 2016 IR 2019 METAIS

Ausma Sprudzanaitė, Viltė Jonynaitė, Robertas Basijokas, Salvinija Bendikaitė, Marija Jakubauskienė, Alvydas Navickas, Donatas Austys Abstract Neįgaliųjų artimiesiems dėl rūpinimosi neįgaliaisiais dažnai tenka didesnis krūvis buityje, laisvalaikio ir įvai­rių veiklų ribotumas. Tyrimų, atskleidžiančių Lietuvoje gyvenančių psichosocialinę negalią turinčių asmenų ar­timųjų poilsio galimybes, trūksta, nors šalyje vykdomas deinstitucionalizacijos procesas gali būti su šiais neįga­liųjų šeimų gyvenimo aspektais…

SENYVO AMŽIAUS ASMENŲ GRIUVIMO VALDYMAS IR INTERVENCIJOS: 2022 PASAULINĖS GAIRĖS

Asta Mastavičiūtė, Dorė Orentaitė, Ernesta Bernatonytė, Eglė Sadauskaitė-Pėlikienė Abstract Įvadas. Senyvo amžiaus asmenys dažnai patiria griuvi­mus, kurie blogina jų funkcinę, emocinę ir socialinę bū­klę, gyvenimo kokybę. Dalies griuvimų ir jų sukeliamų traumų galima išvengti. Tikslas. Apžvelgti 2022 metais atnaujintas senyvo am­žiaus asmenų griuvimo prevencijos ir valdymo gaires, skirtas sveikatos priežiūros specialistams. Rekomendacijos. Įvertinus griuvimo riziką…

TĖVŲ NUOMONĖ APIE JŲ IR JŲ VAIKŲ SVEIKATOS STIPRINIMO INFORMACIJOS POREIKĮ

Rūta Maceinaitė-Žandarė, Genė Šurkienė, Rita Sketerskienė Abstract Tyrimu siekta įvertinti tėčių ir mamų nuomonę apie jų ir vaikų sveikatos stiprinimo informacijos poreikį. Atliktas momentinis tyrimas, kurio metu apklausti 2844 devintokų ir dešimtokų, besimokančių 110 įvairių Lietuvos moky­klų, tėvai. Paplitimo įverčiams apskaičiuoti 95 proc. pa­sikliautiniai intervalai (PI), sudaryti logistinės regresijos modeliai, gauti pakoreguoti šansų santykiai, apskaičiuoti…

DRAMOS TERAPIJA SENJORŲ KOGNITYVINĖMS FUNKCIJOMS IR EMOCINEI SVEIKATAI

Laimutė Samsonienė, Saulė Gotbergė, Violeta Rimkevičienė Abstract Institucionalizacijos poveikis tampa iššūkiu vyresnio amžiaus žmonėms. Pasikeitusi aplinka, dienotvarkė gali sukelti neigiamų emocijų, padidinti socialinę izoliaciją, todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į senjorų fizinės svei­katos priežiūrą, bet ir užtikrinti psichologinę bei socialinę gerovę. Lanksti ir žaisminga dramos terapija galėtų būti integruota kaip rekreacinė priemonė socialinės globos…

KLIŪČIŲ, TRUKDANČIŲ PSICHOSOCIALINĘ NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ SOCIALINIAM ĮSITRAUKIMUI, TYRIMAS

Ausma Sprudzanaitė, Aleksandra Livšic, Donatas Austys Abstract Įvadas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 15 proc. viso pasaulio gyventojų turi tam tikros for­mos negalią. Nepritaikyta aplinka, kurioje gyvena negalią turintis žmogus, lemia kliūtis jo įsitraukimui į socialinį gyvenimą. Moksliniai tyrimai rodo, jog nepaisant neį­galiųjų įsitraukimo ir atskirties mažinimo užuomazgų, stebimų daugelyje šalių, negalią turintys žmonės vis…

DARBDAVIŲ POŽIŪRIS Į NEGALIĄ TURINČIUS ASMENIS IR GALIMYBĖS JUOS ĮDARBINTI

Ausma Sprudzanaitė, Justina Tylaitė, Donatas Austys Abstract Įvadas. Moksliniai tyrimai parodė, kad asmenys su ne­galia įdarbinami rečiau, nei negalios neturintys asmenys. Darbdaviai turi lemiamą reikšmę nustatant neįgaliųjų padėtį darbo rinkoje, todėl jų požiūris ir žinios apie ne­įgaliuosius yra itin svarbūs veiksniai. Tyrimo tikslas – įvertinti neįgaliųjų įsidarbinimo Lietuvos įmonėse ska­tinančius veiksnius. Metodai. Šio tyrimo metu…

SUAUGUSIŲ DARBINGO AMŽIAUS LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS ŽINIOS IR COVID-19 PANDEMIJOS POVEIKIS MAISTO PASIRINKIMUI

Rokas Arlauskas, Donatas Austys, Rimantas Stukas Abstract COVID-19 pandemija visame pasaulyje turėjo didelį destruktyvų poveikį ekonomikai, aprūpinimui maistu, mitybos organizavimo ir sveikatos apsaugos sistemoms. COVID-19 pandemijos metu pakito daugumos gyven­tojų mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje trūksta reprezentatyvių tyrimų apie COVID-19 pandemijos pasekmes, šio tyrimo tikslas − įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų…