Laimutė Samsonienė, Saulė Gotbergė, Violeta Rimkevičienė

Abstract

Institucionalizacijos poveikis tampa iššūkiu vyresnio amžiaus žmonėms. Pasikeitusi aplinka, dienotvarkė gali sukelti neigiamų emocijų, padidinti socialinę izoliaciją, todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į senjorų fizinės svei­katos priežiūrą, bet ir užtikrinti psichologinę bei socialinę gerovę. Lanksti ir žaisminga dramos terapija galėtų būti integruota kaip rekreacinė priemonė socialinės globos namuose, siekiant pagerinti gyventojų gyvenimo kokybę.

Tyrimo metodai. Tyrimas atliktas 2022.10.01 – 2023.04.30 laikotarpiu senjorų socialinės globos na­muose, dalyvavo 6 tiriamieji, kurių amžius vyravo nuo 77 iki 99 metų. Pasirinktas kokybinis tyrimo dizainas: atvejo analizė ir indukcinė teminė analizė. Duomenų rin­kimo metodai: klausimynai – „Kelio paieškos testas“ dė­mesio koncentracijai vertinti ir „Emocinės kompetencijos profilio anketa“ – emocijų raiškai ir atpažinimui vertinti; pulso ir kraujo prisotinimo deguonimi matavimas; pu­siau struktūruotas interviu. Tyrimo rezultatai sisteminti ir analizuoti Microsoft Office Excel programa.

Tyrimo rezultatai. Tyrimo dalyviams po DT pagerėjo dė­mesio koncentracija, emocijų raiška ir pažinimo funkci­jos. Pulso dažnis fiziškai aktyvesnių DT užsiėmimų metu dažnėjo, o emociškai aktyvių sesijų metu retėjo. Teminės analizės metu atsiskleidė dvi temos: „Gyvenimas soci­alinės globos namuose – lyg gyvenimas „sutirštintoje“ bendruomenėje“ ir „Dramos terapija senatvėje – emocinis užimtumas skatinantis iš naujo mokytis“.

Tyrimo išvados. Dramos terapija turėjo teigiamą poveikį senjorų kognityvinėms funkcijoms, emocinei sveikatai ir dalyvavimo grupinėse sesijose patyrimui.

Keyword(s): dramos terapija, senjorai, kognityvinės funkcijos, emocinė sveikata.

DOI: 10.35988/sm-hs.2024.052
Full Text: PDF

Back