KLIŪČIŲ, TRUKDANČIŲ PSICHOSOCIALINĘ NEGALIĄ TURINČIŲ ASMENŲ SOCIALINIAM ĮSITRAUKIMUI, TYRIMAS

Įvadas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 15 proc. viso pasaulio gyventojų turi tam tikros for­mos negalią. Nepritaikyta aplinka, kurioje gyvena negalią turintis žmogus, lemia kliūtis jo įsitraukimui į socialinį gyvenimą. Moksliniai tyrimai rodo, jog nepaisant neį­galiųjų įsitraukimo ir atskirties mažinimo užuomazgų, stebimų daugelyje šalių, negalią turintys žmonės vis dar susiduria su daugeliu kliūčių kasdieniame gyvenime. Šio tyrimo tikslas − atsižvelgiant į socialinius ir demogra­finius veiksnius, įvertinti kliūtis, su kuriomis neįgalieji susiduria siekdami dalyvauti visuomeninėje veikloje, aktyviai leisti laisvalaikį.

Metodai. Tyrimo duomenys rinkti 2021 metų kovo mė­nesį. Tiriamųjų imtį sudarė Lietuvos gyventojų, turin­čių psichosocialinę negalią, globėjai. Duomenys rinkti anoniminės anketinės apklausos būdu Lietuvos sutriku­sio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ asocijuo­tuose dienos centruose. Apklausoms naudotas originalus klausimynas, sudarytas remiantis užsienio šalių tyrimais. Anoniminį klausimyną su pasirenkamaisiais variantais užpildė ir tyrime sutiko dalyvauti 140 respondentų. Šiame straipsnyje nagrinėjamas tyrimo dalyvių pasiskirstymas atsakant į vieną anketos klausimą pagal jų ir neįgaliųjų socialinius bei demografinius veiksnius.

Rezultatai. Atsakant į klausimą „Kokia, Jūsų nuomone, yra didžiausia kliūtis neįgaliesiems dalyvauti visuome­ninėje veikloje, aktyviai leisti laisvalaikį?“, atsakymai pasiskirstė į penkias grupes: tinkamų veiklų trūkumas; užsiėmimų vadovų nenoras dirbti su neįgaliuoju; tinka­mos vietos per toli, fizinės aplinkos kliūtys; per sunki negalia; kita (atitinkamai: 16,7%, 19,6%, 16,7%, 31,2%, 15,9%). Neįgaliųjų, kurie yra savarankiški, gali kalbėti, savarankiškai judėti bei gyvena miestuose, artimieji sta­tistiškai dažniau rinkosi, jog trūksta tinkamų veiklų (ati­tinkamai: 25,4% prieš 9,6%, 27,3% prieš 9,8%, 21,0% prieš 3,0%, 20,4% prieš 3,7%, p reikšmės atitinkamai: 0,014, 0,007, 0,016, 0,039). Vyresnius neįgaliuosius glo­bojantys asmenys bei kaimuose gyvenantys respondentai statistiškai reikšmingai dažniau rinkosi, jog tinkamos vietos per toli ar trukdo fizinės aplinkos kliūtys (atitinka­mai: 14,6% prieš 10,4%, 11,1% prieš 37,0%, p reikšmės atitinkamai: 0,026, 0,001). Neįgaliųjų, kurie negali kal­bėti, savarankiškai judėti, bei asmenų, kurie nėra sava­rankiški, artimieji statistiškai dažniau rinkosi atsakymą „per sunki negalia“ (atitinkamai: 43,9% prieš 10,9%, 54,5% prieš 23,8%, 49,3% prieš 11,1%, p reikšmės ati­tinkamai: <0,001, 0,001, <0,001). Neįgaliųjų artimieji, kurie yra savarankiški, dažniau rinkosi atsakymą „kita“ (23,8% prieš 8,2%, p=0,012). Respondentų pasiskirs­tymas pagal globėjų socialines ir demografines charak­teristikas atsakant į šį klausimą statistiškai reikšmingai nesiskyrė (p>0,05).

Išvados. Nepaisant negalios sunkumo, dažniausiai nu­rodytos didžiausios kliūtys, trukdančios psichosocialinę negalią turinčių asmenų įsitraukimui į visuomenines vei­klas ir aktyvų laisvalaikio leidimą, įvardytos jų artimųjų, buvo „tinkamų veiklų trūkumas“, „užsiėmimų vadovų nenoras dirbti su neįgaliuoju“, „tinkamos vietos per toli“, „fizinės aplinkos kliūtys“. Jų įvardijimo dažnis skyrėsi priklausomai nuo negalią turinčių asmenų gebėjimų, am­žiaus bei gyvenamosios vietos tipo.