Abstract
Neįgaliųjų artimiesiems dėl rūpinimosi neįgaliaisiais dažnai tenka didesnis krūvis buityje, laisvalaikio ir įvairių veiklų ribotumas. Tyrimų, atskleidžiančių Lietuvoje gyvenančių psichosocialinę negalią turinčių asmenų artimųjų poilsio galimybes, trūksta, nors šalyje vykdomas deinstitucionalizacijos procesas gali būti su šiais neįgaliųjų šeimų gyvenimo aspektais susijęs. Tyrimo tikslas – atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius, įvertinti psichosocialinę negalią turinčių asmenų artimųjų galimybes gauti pagalbos ir pailsėti.
Metodai. Šiame straipsnyje nagrinėjami duomenys, surinkti įvykdžius dvi anonimines apklausas 2016 ir 2019 metais. Atitinkamai, buvo apklausti 334 ir 391 psichosocialinę negalią turinčių asmenų artimasis. Atsižvelgiant į socialinius ir demografinius veiksnius, nagrinėtas respondentų pasiskirstymas atsakant į klausimus, ar jie rastų žmogų, kuris pasirūpintų neįgaliu artimuoju, jeigu reikėtų išvykti, ar jie turi galimybę pailsėti nuo rūpinimosi neįgaliuoju ir ar gali ramiai išsimiegoti, kiek laiko vidutiniškai miega per parą.
Rezultatai. Tiek 2016, tiek ir 2019 metais apie 60 proc. respondentų atsakė, jog rastų žmogų, kuris pasirūpintų jų negalią turinčiu artimuoju, jeigu staiga kur nors reikėtų išvykti (p=0,800). 2019 metais jaunesni, mieste gyvenantys, nedirbantys, didesnes pajamas gaunantys, gyvenantys su pilnamečiu negalią turinčiu vyriškos lyties asmeniu respondentai, dažniau nei tikėtina (lyginant su 2016 metais) teigė, kad galėtų rasti žmogų, kuris pasirūpintų jų neįgaliu artimuoju, jei jiems reikėtų staiga išvykti (p<0,05). Tiek 2016 metų, tiek 2019 metų imtyje tik kas antras tiriamasis teigiamai atsakė į klausimą, ar turi galimybę pailsėti nuo rūpinimosi neįgaliuoju (p=0,281). 2019 metais (lyginant su 2016 metų duomenimis) vyresni, nedirbantys, didesnes pajamas gaunantys, su pilnamečiu neįgaliuoju gyvenantys respondentai dažniau nei tikėtina atsakė turintys galimybę pailsėti nuo rūpinimosi neįgaliuoju (p<0,05). Analizuojant atsakymus į klausimą „Ar galite ramiai išsimiegoti?“ nustatyta, kad 2019 metais didesnė dalis tyrimo dalyvių atsakė neigiamai (42,4% ir 47,0% atitinkamai, p<0,001). 2019 metais vyresni, didesnes pajamas gaunantys ir su pilnamečiu neįgaliuoju gyvenantys tiriamieji dažniau nei tikėtina (lyginant su 2016 metų duomenimis) teigė galintys ramiai išsimiegoti (p<0,05). Vidutinė respondentų miego trukmė 2016 ir 2019 metais reikšmingai nesiskyrė ir buvo 7,0 (6,0-8,0) valandos (p<0,05). 2016 metais vyresnių tyrimo dalyvių vidutinė miego trukmė buvo statistiškai reikšmingai trumpesnė nei jaunesnių (p=0,016).
Išvados. 2019 metais situacija buvo panaši į 2016 metų, kalbant apie galimybes rasti žmogų, kuris pasirūpintų negalią turinčiu artimuoju prireikus staiga išvykti, pailsėti nuo rūpinimosi negalią turinčiu artimuoju bei apie vidutinę miego trukmę per parą. Lyginant su 2016 metais, 2019 metais didesnė dalis tiriamųjų atsakė, jog negali ramiai išsimiegoti. Įvairiose socialinėse bei demografinėse grupėse stebėti psichosocialinę negalią turinčių asmenų artimųjų galimybių pailsėti netolygumai, lyginant 2016 ir 2019 metų imtis.
Keyword(s): psichosocialinė negalia, poilsis, miegas, artimieji, institucinė pertvarka.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.055
Full Text: PDF