SLAUGYTOJŲ GYVYBINGUMĄ VEIKIANTYS PSICHOLOGINIAI, FIZIOLOGINIAI IR SOCIALINIAI VEIKSNIAI

Justina Vasarytė, Stanislav Sabaliauskas, Rima Rozenbergaitė Abstract Slaugytojų patiriami profesinės veiklos iššūkiai ir rizikos veiksniai neigiamai veikia slaugytojų gyvybingumą ir as­meninę gerovę. Dėl aukštų darbo reikalavimų, svarbios veiklos ir asmeninių įsipareigojimų slaugytojai patiria didelį nuovargį, emocinį išsekimą ar net perdegimą. Tai gali turėti neigiamą poveikį slaugytojų profesinių funk­cijų vykdymui, būti klaidų priežastimi ir neigiamai pa­veikti…

TARPKULTŪRINIO BENDRAVIMO KOMPETENCIJOS VERTINIMO SKALĖ BEI JOS PAGRĮSTUMAS IR PATIKIMUMAS

Rita Urbanavičė, Agnė Jakavonytė-Akstinienė, Donatas Austys, Natalja Istomina Abstract Įvadas. Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją Europoje ir tai, kad Lietuvoje pastaruoju metu ženkliai padidėjo pa­cientų kultūrinė įvairovė, svarbu įvertinti tarpkultūrinio bendravimo ypatumus bei ugdyti slaugytojų kultūrinę kompetenciją siekiant prieinamų ir kokybiškų sveika­tos priežiūros paslaugų. Iki šiol lietuvių kalba nebuvo parengta šiuolaikiškų priemonių, leidžiančių įvertinti slaugytojų kultūrines…

PACIENTŲ SVEIKATOS MOKYMO POREIKIS PRIĖMIMO – SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE

Rita Šmyt, Oksana Misiūnienė, Jelena Kutkauskienė, Almeda Kučinskienė Abstract Gyventojų skaičiaus didėjimas, populiacijos senėjimas, lėtinių ligų progresavimas ir epidemijos didina besikrei­piančiųjų į priėmimo – skubiosios pagalbos skyrių skai­čių. Pacientų sveikatos mokymas turi įtakos atvykstan­čių pacientų srautų mažinimui priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje. Tyrimo tikslas – nustatyti pacientų sveikatos mokymo poreikį priėmimo – skubiosios pagalbos skyriuje.…

SLAUGYTOJŲ PROFESINIS PERDEGIMAS COVID-19 PANDEMIJOS LAIKOTARPIU

Rasa Bliūdžiūtė, Ugnė Norvaišaitė, Olga Meščeriakova Abstract COVID-19 pandemijos laikotarpiu bene 60,0 proc. visų sveikatos priežiūros specialistų sudarė slaugytojai. Dirb­dami COVID-19 infekcijos aplinkybėmis, slaugytojai patyrė psichologinę įtampą, kuri mažino jų veiklos pro­duktyvumą ir didino klinikinės praktikos klaidų riziką. Tyrimo tikslas. Nustatyti chirurgijos skyrių slaugytojų profesinio perdegimo paplitimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu. Metodika. 2021 m. gruodžio –…

SLAUGYTOJŲ PROFESINIO GYVENIMO KOKYBĖ IR SU JA SUSIJĘ VEIKSNIAI

Anastasija Dmitrijeva, Agnė Jakavonytė-Akstinienė Abstract Pastaraisiais dešimtmečiais slaugytojų profesinio gyve­nimo kokybės (PGK) užtikrinimas tapo aktualia problema daugelyje pasaulio šalių. Lietuvoje tai dar naujas ir mažai nagrinėtas reiškinys. Nors slaugytojai sudaro didžiausią sveikatos priežiūros specialistų grupę, jų trūkumas vis dar labai didelis. Manoma, kad prasta PGK yra viena iš esminių priežasčių, dėl kurios slaugytojai keičia darbą…

PACIENTŲ SVEIKATOS MOKYMAS PRIĖMIMO – SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE

Rita Šmyt, Oksana Misiūnienė, Jurga Šuminienė, Jelena Kutkauskienė, Almeda Kučinskienė Abstract Sveikatos mokymas užima svarbią vietą šiandieninės sveikatos priežiūros sistemoje. Pagrindinis vaidmuo orga­nizuojant sveikatos mokymą dažniausiai tenka slaugyto­jui. Slaugytojo sveikatos mokymo užduotis – padėti paci­entui tapti nepriklausomu ir pasirūpinti savimi sveikimo metu. Pastaruoju metu priėmimo – skubiosios pagalbos skyrius tampa pirmąja pacientų kreipimosi vieta, jų…

ŠVEDIJOS GYDYMO ĮSTAIGŲ SLAUGYTOJŲ PSICHOEMOCINIO KLIMATO DARBO VIETOJE VERTINIMAS

Vaidas Jotautis, Mindaugas Pauliukas, Donatas Gužauskas Abstract Sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojai dirba nepa­prastai įtemptomis sąlygomis. Viena didžiausių sveika­tos priežiūros darbuotojų grupių yra slaugytojai. Slau­gytojo darbo pobūdis – intensyvus darbas su pacientais. Dėl slaugos personalo trūkumo, didelės darbų apimties, didelės profesinės rizikos, pamaininio darbo specifikos šios sveikatos priežiūros grupės darbuotojai priskiriami padidintos darbinio streso ir profesinio…

SLAUGYTOJŲ EMOCINĖ IR PSICHINĖ BŪSENA COVID-19 PANDEMIJOS METU

Laima Ruginienė Abstract Gydymo įstaigos – tai sveikatos priežiūros sistemos sek­torius, kur streso pasireiškimas tolygiai didėja ir tampa neišvengiama kasdienio darbo dalimi. Slaugytojoms yra kur kas didesnėrizika patirti stresąCOVID-19 pande­mijos metu. Tyrimo tikslas – įvertinti patiriamąstresąkoronaviruso COVID-19 pandemijos metu slaugytojų požiūriu. Ty­rimo metodai: mokslinės literatūros analizė, anketinėapklausa, aprašomoji statistinėanalizė. Rezultatai. Įvertinus patiriamąstresąkoronaviruso CO­VID-19 pandemijos metu…

SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ SU COVID-19 INFEKCIJA SERGANČIAIS PACIENTAIS, PSICHOEMOCINIAI PATYRIMAI

Dovilė Dailidėnienė, Stanislav Sabaliauskas, Jelena Kutkauskienė, Natalja Fatkulina Abstract COVID-19 pandemija kelia didelę grėsmę milijonams žmonių visame pasaulyje. Sveikatos priežiūros specia­listai yra svarbi grupė žmonių, kuriai pandemijos aplin­kybėmis tenka susidurti su daugybe iššūkių. Slaugytojų darbas susijęs su daugybe stresinių situacijų, tokių kaip pervargimas, naktinis darbas, spartus darbo tempas, atsa­komybė už paciento sveikatą ir kita. COVID-19…

SLAUGYTOJŲ PATIRIAMAS PSICHOSOCIALINIS STRESAS IR JO POVEIKIS SVEIKATAI BEI GYVENIMO KOKYBEI

Miglė Didbalytė, Aldona Mikaliūkštienė, Natalja Fatkulina Abstract Slaugytojų profesija priskiriama prie dažniausiai darbe patiriančių stresą. Šios profesijos atstovams keliama daug reikalavimų – turėti gerus profesinius įgūdžius, rūpintis pacientais visą darbo laiką, mokėti dirbti komandoje, teikti kvalifikuotas slaugos paslaugas. Slaugytojų vei­kla reikalauja ne tik šiuolaikinės slaugos bei medicinos žinių, fizinės ištvermės, bet ir pedagoginių, psichologi­nių, socialinių,…

SAVARANKIŠKOS SLAUGYTOJŲ VEIKLOS ĮGYVENDINIMAS, GAIVINANT PACIENTĄ LIGONINĖJE

Dalė Smaidžiūnienė, Laura Gečaitė Abstract Slaugytojų atliekami pacientų gaivinimo veiksmai ilgą laiką buvo labiau riboti, nei dabartiniu metu, kai slaugy­tojams patikimos vis sudėtingesnės gaivinimo funkcijos: savarankiškai užtikrinti kvėpavimo takų praeinamumą, punktuoti veną, pradėti infuzoterapiją, skirti deguonies bei reikiamų medikamentų ir kt. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų savarankiškai ligoninėje atliekamos gaivinimo veiklos (veiksmų) įgyvendinimo realybę ir…

PSICHIKOS SVEIKATOS SLAUGYTOJŲ IR SERGANČIŲJŲ ŠIZOFRENIJA ARTIMŲJŲ BENDRADARBIAVIMAS: KOKYBINIS TYRIMAS

Augustė Grinkevičiūtė, Agnė Jakavonytė-Akstinienė Abstract Šizofrenija serga daugiau nei 20 milijonų pasaulio gyventojų. Daugelis asmenų, kuriems diagnozuota šizofrenija, gyvena arba palaiko artimus ryšius su savo šeimos nariais, pavyzdžiui, tėvais, broliais, seserimis ar vaikais. Dažnai sergančiuosius prižiūrintys šeimos nariai pakliūva į situacijas, kuriose pasireiškia sergančiojo agresija ir savęs žalojimas. Tyrimo tikslas – išanalizuoti psichikos sveikatos slaugytojo…