VOKIEČIŲ MEDIKŲ AKADEMINĖ KARJERA IR MOKSLINĖ VEIKLA VILNIAUS IMPERATORIŠKAJAME UNIVERSITETE 1803–1832 METAIS

Daiva Milinkevičiūtė Abstract Vilniaus imperatoriškajame universitete (VIU) 1803– 1832 m. egzistavo įvairūs mokslinės karjeros keliai ir galimybės: dalis mokslo vyrų tapdavo adjunktais ir pro­fesoriais dėl savo gabumų, dalis dėl socialinių ryšių ar protekcijos, kiti – laimėjus konkursą, numatytą 1803 m. balandžio 4 d. nuostatais. Remiantis šiais nuostatais, VIU vakuojančias katedras užimti galėjo ir iš užsienio…

CURA PERSONALIS – SVARBUS IŠPLĖSTINĖS PRAKTIKOS SLAUGYTOJŲ LYDERYSTĖS PAMATAS

Dovilė Puščiūtė, Marius Čiurlionis, Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, Natalja Istomina Abstract Rūpinimasis žmogumi kaip visuma (lot. cura persona­lis) šiandien tampa išplėstinės praktikos slaugytojų (IPS) lyderystės pamatu. Šis principas, kilęs iš jėzuitų dvasin­gumo tradicijos, akcentuoja pagarbą asmens unikalumui, jo gebėjimams, poreikiams ir profesinei bei emocinei ge­rovei. Tyrimai rodo, kad būtent toks holistinis požiūris le­mia efektyvesnį komandinį bendradarbiavimą, aukštesnę…

ORGANŲ DONORYSTĖS IŠŠŪKIAI IR SPRENDIMAI

Edvina Bėčiuvienė, Zyta Kuzborska Abstract Organų donorystė yra vienas reikšmingiausių šiuolai­kinės medicinos pasiekimų, tačiau pasaulinė organų trūkumo problema išlieka viena opiausių, kai paklausa ženkliai viršija pasiūlą, o dalis pacientų taip ir nesu­laukia transplantacijos. Šis klausimas susijęs ne tik su medicininiais, bet ir su etiniais, teisiniais, kultūriniais bei religiniais aspektais, kurie daro įtaką visuomenės požiūriui ir…

FIZINIS AKTYVUMAS IR MIOKINAI: IRIZINO BIOLOGINIS POVEIKIS SVEIKATAI

Brigita Škerbaitė, Vaiva Hendrixson Abstract Fizinis aktyvumas yra svarbus sveikatą palaikantis veiks­nys, darantis teigiamą poveikį įvairioms organizmo siste­moms. Vienas iš pagrindinių mechanizmų, kuriais fizinis krūvis veikia organizmą sisteminiu lygmeniu, yra mio­kinų, išskiriamų griaučių raumenų susitraukimo metu, signalinių molekulių veikimas. Straipsnyje apžvelgiamas miokinas irizinas, kurio sekrecija priklauso nuo fizinio krūvio intensyvumo, pobūdžio ir raumenų masės. Irizinas…

TĖVŲ ĮSITRAUKIMAS Į VAIKŲ FIZINĮ AKTYVUMĄ

Vaiva Paulauskaitė, Lina Budrienė, Tomas Aukštikalnis Abstract Tėvų vaidmuo, skatinant vaikų fizinį aktyvumą, laikomas vienu svarbiausių, kadangi ankstyvojo amžiaus vaikai tiesiogiai mokosi stebėdami ir mėgdžiodami suaugusiųjų elgesį [1]. Socialinio mokymosi teorijoje pabrėžiama, kad tėvų pavyzdys ir jų požiūris į judėjimą daro ilgalaikę įtaką vaiko mąstymui bei įpročiams. Tėvų pastangos su­teikti vaikams galimybę judėti, organizuoti aktyvias…

MEDIJŲ POVEIKIS VAIKŲ KOGNITYVINĖMS FUNKCIJOMS

Daniela Madsen, Aušra Adomavičienė Abstract Gausybė šiuolaikinių technologijų ir medijų leidžia 5-11 metų vaikams greitai tobulėti žaidimų, bendravimo ar mokymosi veiklose. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai medijų naudojime įžvelgia ne tik teigiamą, bei ir nei­giamą medijų poveikį vaikų kognityvinėms funkcijoms. Teigiamas poveikis: stiprina smegenis, lavina sprendimų priėmimo, kompleksinio mąstymo gebėjimus, atmintį, dėmesį, gerina įgūdį atlikti kelias…

PROFESINĖS RIZIKOS VEIKSNIŲ INTEGRAVIMAS Į ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGŲ RIZIKOS VERTINIMĄ: SISTEMINĖ LITERATŪROS APŽVALGA IR P-SCORE MODELIO TEORINIS PAGRINDIMAS

Saulius Vainauskas Abstract Įvadas. Standartinės širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) rizikos vertinimo priemonės (pvz., SCORE2) orientuotos į klinikinius rodiklius, tačiau nevertina darbo aplinkos veiksnių, kurie ypač aktualūs asmens sveikatos priežiū­ros įstaigų darbuotojams. Tyrimo tikslas. Remiantis sistemine literatūros analize, identifikuoti reikšmingus modifikuojamus profesinės ri­zikos veiksnius ir sukurti teorinį „P-SCORE“ (Profesinis SCORE) algoritmą. Metodika. Sisteminė apžvalga atlikta…

DIRBTINIS INTELEKTAS DIABETINĖS RETINOPATIJOS DIAGNOSTIKOJE

Emilija Niauraitė, Saulius Galgauskas Abstract Diabetinė retinopatija yra dažna cukrinio diabeto kompli­kacija ir viena svarbiausių regėjimo sutrikimų priežasčių. Didėjant sergančiųjų skaičiui, kyla efektyvių ankstyvo­sios diagnostikos priemonių poreikis. Dirbtinio intelekto sistemos, ypač giliojo mokymosi modeliai, vis dažniau vertinamos kaip perspektyvi priemonė šios ligos diagnos­tikai. Autonominės sistemos, tokios kaip IDx-DR ir Eye­Art, tyrimuose parodė aukštą jautrumą ir…

Z KARTOS LIETUVOS IR VOKIETIJOS SLAUGYTOJŲ ALTRUIZMO APRAIŠKOS, VERTINANT SAVO PROFESIJOS PRESTIŽĄ

Viktorija Kielė, Eglė Daučiūnaitė Abstract Šiuolaikinėje slaugos praktikoje vis dažniau pasirodant Z kartos atstovams, išryškėja jų stiprus altruistinis nusiteikimas, pasireiškiantis siekiu teikti kokybišką, žmogiškumu grįstą paciento priežiūrą. Nors Vokietijoje ir Lietuvoje slaugytojų funkcijos turi nemažai bendrų bruožų, skiriasi jų darbo sąlygos, darbo užmokestis, profesinis prestižas bei visuomenės požiūris. Tikslas. Atskleisti Lietuvos ir Vokietijos Z kartos…

IŠPLĖSTINĖS PRAKTIKOS SLAUGYTOJO TEIKIAMŲ PASLAUGŲ PASKIRSTYMAS PIRMINĖJE ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE

Ilona Trapienė, Rasa Stundžienė, Ingrida Veitienė, Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, Viktorija Kielė Abstract Senstanti visuomenė ir augantis lėtinių ligų skaičius ke­lia iššūkių pirminės sveikatos priežiūros sistemai, nes šeimos gydytojų trūkumas neatitinka pacientų poreikių. Įgyvendinus pažangios praktikos slaugos modelį, išplėsti­nės praktikos slaugytojai gali perimti dalį gydytojų kom­petencijų ir teikti kokybiškas paslaugas, taip mažindami gydytojų darbo krūvį ir užtikrindami…

KAI SUSIKERTA KULTŪROS: TARPKULTŪRINĖS SLAUGOS SUNKUMAI, ESANT KALBOS BARJERUI, RELIGIJOS IR VERTYBIŲ SKIRTUMAMS

Rita Urbanavičė, Ieva Kaminskaitė Abstract Įvadas. Didėjant užsieniečių skaičiui Lietuvoje, sveika­tos priežiūros specialistai vis dažniau susiduria su kalbos barjero, religinių įsitikinimų ir kultūrinių vertybių kelia­mais sunkumais, kurie riboja efektyvią komunikaciją su pacientais ir sveikatos priežiūros kokybę, todėl svarbu analizuoti tarpkultūrinės slaugos komunikacijos sunku­mus bei jų įveikos strategijas. Tikslas. Išanalizuoti tarpkultūrinės slaugos sunkumus komunikuojant su pacientais…

LIETUVOS PROFESIONALIŲ SLAUGYTOJŲ MIEGO KOKYBĖS VERTINIMAS, TAIKANT TRIVEIKSNĮ PITSBURGO MIEGO KOKYBĖS INDEKSĄ

Marius Baranauskas, Ingrida Kupčiūnaitė, Jurgita Lieponienė, Rimantas Stukas Abstract Slaugytojai, išskirtinai moterys, dėl profesijos ir išskir­tinių darbo sąlygų (pavyzdžiui, pamaininio darbo) pa­tenka į padidėjusios rizikos sirgti medžiagų apykaitos bei cirkadinio ritmo sutrikimais grupes. Tyrimo tikslas – įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų miego ko­kybę, atsižvelgiant į triveiksnį Pitsburgo miego koky­bės indeksą (PMKI). 2024 m. spalio-gruodžio mėnesiais buvo…