SOCIALINĖS MEDIJOS FORMUOJAMA NUOMONĖ APIE SLAUGYTOJUS

Socialinės medijos yra plačiai visuomenės naudojama bei apie įvairias sritis nuomones formuojanti platforma. Socialinėse medijose vyrauja ir įrašai apie slaugytojus bei slaugos profesiją. Šie įrašai gali paveikti slaugytojus, slaugos profesijos įvaizdį bei studentų pritraukimą slau­gos studijoms, todėl svarbu suprasti, kokie įrašai vyrauja socialinėse medijose. Tyrimo tikslas – identifikuoti apie slaugytojus formuojamą nuomonę socialinėse medijose.

Metodai. Atlikta indukcinė kokybinė turinio analizė. Su­rinkti socialinės medijos platformos „Facebook“ įrašai, sukurti tarp 2017 m. sausio 1 d. ir 2022 m. gruodžio 31 d. Tyrimo imtis – pagal paskyros stebėtojų skaičių pen­kios populiariausios lietuviškos naujienų ir žiniasklaidos svetainės „Facebook“ platformoje – delfi.lt, lrt.lt, tv3.lt, 15min.lt, lrytas.lt. Įrašai rinkti naudojant „Facebook“ platformos paieškos mechanizmą, pasiekiami per tyrimui sukurtą „Facebook“ profilį. Įtraukiami įrašai pagal rakti­nius žodžius „Slaugytojas“, „Slaugytoja“, kurie susiję su slaugytojo darbu bei slaugos profesija, slaugytojo kaip darbuotojo kompetencijomis ar savybėmis. Išrinkti 62 įrašai, atitinkantys įtraukimo kriterijus. Platformos „delfi. lt“ paskyroje rasta 20 įrašų, „lrt.lt“ – 18 įrašų, „tv3.lt“ – 14 įrašų, „15min.lt“ – 10 įrašų, o „lrytas.lt“ platformos paskyroje tinkamų įrašų nerasta. Duomenų apdorojimo ir analizės procese remiamasi atviru kodavimu, duomenų grupavimu, kategorijų išskyrimu ir abstrahavimu. Prieš atliekant tyrimą gautas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Slaugos katedros Etikos komisijos leidimas atlikti tyrimą.

Rezultatai. Socialinių medijų įrašuose teigiamai apibū­dinamos slaugytojų asmeninės savybės: rūpestingumas, empatija, bendravimo įgūdžiai, aprašoma pašaukimo svarba. Slaugos profesija apibūdinama kaip kilni ir reikš­minga. Iš neigiamos perspeityvos pabrėžtinas abejojimas slaugytojų kompetencijomis, minimos slaugytojų klaidos darbe bei nemalonus slaugytojo bendravimas su pacientais. Neigiamai apibūdinami dideli slaugytojų darbo krūviai, slaugytojų trūkumas, maži atlyginimai; šie aspektai dažnai siejami tarpusavyje. Aprašomas smurtas prieš slaugytojus. Pasaulio įvykių kontekste išryškėjo didesnis slaugytojų teigiamas įvertinimas, taip pat slau­gytojo herojaus motyvas. Darbo sąlygos vertinamos kaip pasunkėjusios. Slaugytojų emociniai išgyvenimai buvo neigiami, slaugytojai patyrė įtampą bei buvo linkę nei­giamas emocijas užgniaužti savyje.

Išvados. Socialinėse medijose teigiamai aprašomas slaugytojų rūpestingumas, empatija, slaugos profesijos reikšmė, tačiau slaugytojo kompetencijomis yra abejo­jama. Slaugytojams išreiškiamas dėkingumas už atliktą darbą, tačiau taip pat įrašuose vyrauja slaugytojų klaidų bei nemalonaus bendravimo pavyzdžiai. Pasaulio įvykių kontekste padidėjo teigiamas slaugytojų vertinimas, iš­ryškėjo naujas herojaus motyvas, tačiau apibūdinamos ir sunkios darbo sąlygos bei bloga emocinė būklė.