Kamilė Balčiūnaitė, Rita Urbanavičė

Abstract

Slaugytojams keliami aukšti profesiniai reikalavimai, o jų kasdienę veiklą veikia įvairūs psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai. Tyrimo tikslas – įvertinti slaugytojų darbo krūvio, emocinio krūvio ir naktinių pamainų są­sajas su psichikos sveikata.

Tyrimo medžiaga ir metodai. Mokslinių straipsnių paieška vykdyta 2025 m. liepos–rugsėjo mėnesiais tarp­tautinėse duomenų bazėse PubMed ir Web of Science. Pagal sisteminės apžvalgos įtraukimo, atmetimo krite­rijus, į galutinę analizę įtraukta 19 tyrimų.

Rezultatai. Darbo krūvis, emocinis krūvis ir naktinės pa­mainos yra susiję su didesne slaugytojų distreso, nerimo, perdegimo ir depresijos rizika. Didelis darbo krūvis daž­niausiai apėmė ilgas darbo valandas, didelį darbo inten­syvumą ir personalo trūkumą. Emocinis krūvis buvo su­sijęs su intensyviais emociniais reikalavimais ir emociniu darbu, o neigiamas naktinių pamainų poveikis psichikos sveikatai siejosi su sutrikusia miego trukme ir kokybe.

Išvados. Psichosocialiniai darbo aplinkos veiksniai – darbo krūvis, emocinis krūvis ir naktinės pamainos – reikšmingai susiję su slaugytojų psichikos sveikata. Daugumoje tyrimų nustatyta šių veiksnių sąsaja su pa­didėjusia distreso, nerimo, perdegimo ir depresijos rizika įvairiame sveikatos priežiūros kontekste.

Keyword(s): slaugytojai, darbo krūvis, emocinis krūvis, naktinės pamainos, psichikos sveikata.

DOI: 10.35988/sm-hs.2026.021
Full Text: PDF

Back