Lina Lopinytė, Lina Gedrimė, Natalja Istomina
Abstract
Slaugytojų ir gydytojų komunikacija yra viena iš svarbiausių sveikatos priežiūros kokybės dalių, tačiau šis procesas dažnai lieka nepakankamai ištirtas. Komunikacija tarp slaugytojų ir gydytojų klinikinėje aplinkoje turi tiesioginį poveikį ne tik paciento saugumui ir komandos veiklai, bet ir visos sveikatos priežiūros sistemos kokybei. Tarpprofesinis bendradarbiavimas gali pagerinti tiek pacientų priežiūros kokybę, tiek komandos narių pasitenkinimą darbu, todėl būtina išsamiai analizuoti, kaip prasideda ir baigiasi slaugytojų bei gydytojų komunikacija.
Tikslas. Išanalizuoti naujausią literatūrą, kurioje atliekami tyrimai, susiję su slaugytojų ir gydytojų tarpusavio komunikacijos pradžios ir pabaigos procesais klinikinėje aplinkoje.
Medžiaga ir metodai. Tyrimo medžiaga apima mokslinės literatūros apžvalgą, kurioje nagrinėjami slaugytojų ir gydytojų tarpusavio komunikacijos aspektai. Literatūros paieška buvo atlikta naudojant duomenų bazę PubMed ir specializuotą informacijos paieškos sistemą Google Mokslinčius, pasitelkiant tokius raktažodžius kaip „slaugytojai“, „gydytojai“, „komunikacija“ ir „klinikinė aplinka“. Analizuoti 2019-2024 metų įvairių šalių autorių atlikti tyrimai ir publikacijos. Apžvalgai buvo atrinkta 20 mokslinių šaltinių, atitinkančių atrankos kriterijus, taikytą išimčių. Duomenų apdorojimui taikytas aprašomosios kokybinės turinio analizės metodas.
Rezultatai. Analizuojant mokslinius šaltinius išsiaiškinta, kad daugelyje tyrimų akcentuojama slaugytojų ir gydytojų komunikacijos svarba pacientų gydymo rezultatams, tačiau trūksta išsamių tyrimų, nagrinėjančių komunikacijos procesus. Nustatyta, kad efektyvi komunikacija tarp slaugytojų ir gydytojų yra esminė, norint užtikrinti aukštą gydymo kokybę ir paciento saugumą.
Išvados. Siekiant pagerinti slaugytojų ir gydytojų bendravimą, būtina investuoti į tarpprofesinį mokymą, kuriame būtų skatinamas tarpusavio pagarbos ir bendradarbiavimo principų ugdymas.
Keyword(s): slaugytojai, gydytojai, komunikacija, klinikinė aplinka.
DOI: 10.35988/sm-hs.2025.113
Full Text: PDF