SLAUGYTOJŲ, DIRBANČIŲ PRIĖMIMO-SKUBIOSIOS PAGALBOS SKYRIUJE, KULTŪRINĖ KOMPETENCIJA IR IŠŠŪKIAI

Slaugytojai dažnai yra pirmoji grandis, su kuria susiduria pacientai, atvykę į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, todėl svarbu, kad slaugytojai būtų kultūriškai kompeten­tingi, kad pacientams būtų suteiktos kokybiškos sveika­tos priežiūros paslaugos nepaisant jų tautybės, rasės bei įvairių socialinių ar kultūrinių veiksnių. Didėjant kitų kultūrų pacientų srautams ir kultūrinės kompetencijos reikšmingumui, susiduriama su slaugytojų kultūrinės kompetencijos iššūkiais. Tyrimo tikslas – nustatyti slau­gytojų kultūrinę kompetenciją ir iššūkius, bendraujant su kitų kultūrų pacientais Priėmimo-skubiosios pagal­bos skyriuje.

Tyrimo medžiaga ir metodai. 2024 m. vasario-kovo mė­nesiais buvo atliktas kiekybinis tyrimas taikant anoni­minę apklausą. Tyrimui atlikti buvo naudojama Slaugy­tojų kultūrinės kompetencijos skalės lietuviškoji versija, kurią sudarė keturios dalys: kultūrinio sąmoningumo skalė, kultūrinių žinių skalė, kultūrinio jautrumo skalė ir kultūrinių įgūdžių skalė. Gautas Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslinių tyrimų etikos komisijos pritarimas (Nr. 150000-KT – 326), tyrimo priemonės autorių sutikimas. Apklausa buvo vykdoma X ir Y li­goninėse, išdalinant spausdintines anketas Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dirbantiems slaugytojams. Tyrime dalyvavo 125 slaugytojai, sutikę dalyvauti ty­rime. Tyrimo duomenų statistinei analizei atlikti naudota „SPSS 21.0“ programa.

Tyrimo rezultatai. Slaugytojų kultūrinės kompetencijos balas buvo 138,4 balo iš 205. Aukščiausi balai buvo kul­tūrinio sąmoningumo poskalės (3,85±0,632), o žemiausi − kultūrinių įgūdžių poskalės (3,09±1,087). Dažniausia problema, su kuria susidūrė slaugytojai, teikdami pas­laugas kitų kultūrų pacientams, buvo kalbos barjeras (69 proc.), o didžiausios kliūtys kilo bendraujant su Europos šalių pacientais (26 proc.).

Išvados. Slaugytojų kultūrinė kompetencija vertinama kaip vidutinio lygio. Dažniausias iššūkis teikiant svei­katos priežiūros paslaugas kitų kultūrų pacientams buvo kalbos barjeras, o daugiausia bendravimo kliūčių kilo su Europos šalių pacientais.