Dalė Smaidžiūnienė, Rita Ribaitienė, Rasa Juozapavičienė

Abstract

Profesinė autonomija, susijusi su sprendimų priėmimu, yra svarbi kokybiškos sveikatos priežiūros praktikos įgy­vendinimui. Slaugytojas gali jaustis profesionaliai nepri­klausomas, bet jam gali trūkti galimybių savo autonomiją panaudoti praktikoje. Tą lemia išoriniai (organizaciniai, darbo aplinkos, bendravimo darbe, gydytojų požiūrio ir kt.) bei vidiniai veiksniai (slaugytojo kompetencija, as­meninės savybės, nuostatos ir pan.). Profesinė autono­mija apima ne tik savarankišką, laisvą, nepriklausomą klinikinių sprendimų priėmimą pagal savo kompeten­ciją, bet ir slaugos praktikos kontrolę (net ir dalyvavimą tobulinant teisinį slaugos reglamentą) bei atsakomybę už savo darbą. Profesinės autonomijos įgyvendinimas leidžia slaugytojams lavinti profesinius įgūdžius, anali­zuoti, reglamentuoti, tobulinti slaugos praktiką, rūpintis pacientų gerove. Teikdami būtinąją medicinos pagalbą, slaugytojai turi greitai priimti sprendimus kintant klini­kinei situacijai, kartais neesant gydytojo, todėl aukštas slaugytojo autonomijos lygis padeda efektyviai dirbti, netgi turint ribotus žmogiškuosius išteklius. Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuose slaugytojų autonomija įgalina juos efektyviai valdyti kartais sunkiai kontro­liuojamus ūminių pacientų srautus, produktyviai veikti komandoje, atstovauti paciento interesams net tada, kai išsiskiria specialistų nuomonės dėl sunkios būklės paci­entų priežiūros.

Tikslas – atskleisti slaugytojų profesinės autonomijos panaudojimo galimybes teikiant būtinąją medicinos pa­galbą. Tyrimas buvo vykdomas taikant kiekybinę ir ko­kybinę tyrimo strategijas. Tyrime dalyvavo 132 įvairių profilių slaugytojai.

Rezultatai. Dauguma slaugytojų patiria vadovų ir orga­nizacijos palaikymą, kai kalbama apie jų profesinę au­tonomiją darbe. Beveik 70 proc. respondentų visiškai arba iš dalies sutiko, kad teikdami būtinąją medicinos pagalbą, turi galimybę savarankiškai priimti klinikinius sprendimus, atitinkančius jų kompetenciją.

Nustatyta, kad beveik pusės slaugytojų, teikiančių būtinąją medicinos pagalbą, autonomijos lygmuo yra aukštas, tačiau daugiau nei trečdalio – žemas. Slaugy­tojų autonomišką elgseną darbe labiausiai stabdo nepa­laikanti darbo aplinka, baimė suklysti, žinių trūkumas ir gydytojų palaikymo stoka.

Keyword(s): slaugytojai, profesinė autonomija, būtinoji medicinos pagalba.

DOI: 10.35988/sm-hs.2024.389
Full Text: PDF

Back