SLAUGYTOJŲ PSICHOLOGINIO ATSPARUMO DIDINIMO INTERVENCIJOS IR VERTINIMO PRIEMONĖS

Slaugytojai dažnai patiria didelį stresą dėl įvairių darbo veiksnių. Tai pažangių chirurginių instrumentų naudo­jimas, sudėtingos medicininės įrangos gausa, sudėtingos situacijos kasdienėje praktikoje, nuolatinis stresas bei specializuotų įgūdžių reikalavimai. Šie veiksniai gali prisidėti prie perdegimo darbo vietoje, kuris neigiamai veikia tiek darbuotojo gerovę, tiek teikiamų paslaugų kokybę [1]. Perdegimas gali sukelti fizinį ir psichologinį išsekimą, todėl svarbu, kad slaugytojai sugebėtų valdyti stresą ir išlaikyti savo profesinę veiklą bei gerovę [2]. Siekiant išvengti perdegimo, būtina stiprinti psichologinį atsparumą. Slaugytojams labai svarbu turėti aukštą psi­chologinio atsparumo lygį, kad jie galėtų sėkmingai dirbti ir valdyti stresą sukeliančius darbo aplinkos veiksnius [4].

Mokslinės literatūros apžvalga rodo, kad streso valdymo programos turi teigiamą poveikį slaugytojų psichologi­niam atsparumui ir įveikos įgūdžiams [4]. Analizuotų tyrimų duomenys rodo, kad slaugytojų atsparumas daž­nai didėja po psichoedukacinių ir sąmoningumo ugdymo strategijų. Tyrimo tikslas – įvertinti streso įveikos pro­gramas, stiprinančias slaugytojų psichologinį atsparumą. Publikacijų paieškai buvo naudojamos PubMed ir Google Scholar duomenų bazės. Sisteminė literatūros apžvalga parengta pagal PRISMA (Preffered Reporting Item for Systematic Review and MetaAnalyses) reikalavimus. Analizei atrinkta 14 straipsnių.

Gauti rezultatai rodo, kad streso valdymo programos turi teigiamą, tačiau ribotą poveikį slaugytojų atsparumui ir įveikos įgūdžiams. Nors statistinis reikšmingumas daž­nai pasiekiamas, efekto dydis rodo, kad praktinė reikšmė gali būti mažesnė, ypač jei programos skirtos tik trum­palaikiams pokyčiams. Psichoedukacinės ir sensorinės streso valdymo programos, pritaikytos darbo vietoje, gali veiksmingai padidinti slaugytojų atsparumą.