KOUNIO SINDROMAS: PATOFIZIOLOGIJA, KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS, ETIOLOGINIAI VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Volume 36, Number 6 (2026)

Tomas Kaniauskas, Ignas Matusevičius Abstract Kounio sindromas yra reta, tačiau kliniškai reikšminga būklė, pasireiškianti ūminiu koronariniu sindromu hiperjautrumo reakcijos metu. Šis sindromas išsivysto dėl putliųjų ląstelių aktyvacijos ir biologiškai aktyvių mediatorių išsiskyrimo, kurie sukelia vainikinių arterijų spazmą, aterosklerozinės plokštelės eroziją ar plyšimą arba stento trombozę. Klinikiniai simptomai labai įvairūs – nuo krūtinės skausmo iki gyvybei…

LIOFLERIO ENDOKARDITAS: ETIOLOGIJA, PATOGENEZĖ, KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Volume 36, Number 6 (2026)

Tomas Kaniauskas, Ignas Matusevičius Abstract Lioflerio (Löffler) endokarditas yra reta, gyvybei pavojinga širdies pažeidimo forma, išsivystanti ilgalaikės hipereozinofilijos fone ir susijusi su hipereozinofiliniu sindromu. Ligai būdingas eozinofilų sukeltas endokardo ir miokardo pažeidimas, progresuojantis per nekrozinę, trombozinę ir fibrotinę stadijas. Galiausiai gali išsivystyti restrikcinė kardiomiopatija, širdies nepakankamumas ir gerokai padidėti tromboembolinių komplikacijų rizika. Klinikiniai simptomai dažnai…

UŽDEGIMINĖS ŽARNŲ LIGOS ASOCIACIJA SU PIRMINIU SKLEROZUOJANČIU CHOLANGITU: PAGRINDINIS PATOGENEZINIS RYŠYS

Volume 35, Number 5 (2025)

Domantas Jakubauskas, Aistis Lemežis Abstract Uždegiminės žarnų ligos (UŽL), įskaitant opinį kolitą (OK) ir Krono ligą (KL), yra lėtinės ir recidyvuojančios, paveikiančios pacientų gyvenimo kokybę ir psicholo­ginę sveikatą. Apie 50% UŽL sergančių pacientų patiria ekstraintestinines manifestacijas, kurios gali dar labiau pabloginti ligos eigą. Viena dažniausių ekstraintestinių UŽL formų yra kepenų ligos. Kepenų funkcijos rodikliai gali…

CHLAMIDIOZĖ: ETIOLOGIJA, PATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Volume 34, Number 5 (2024)

Austėja Šakaitytė, Lina Martinėlė, Tadas Raudonis Abstract Chlamidiozė yra dažniausia lytiškai plintanti infekcija visame pasaulyje, kurią sukelia Chlamydia trachomatis bakterija. Infekciją perduoda sergantis žmogus tiesioginio kontakto būdu, dažniausiai lytiniu ir perinataliniu. Jautriausias ir specifiškiausias diagnostikos metodas yra nukleorūgščių amplifikacijos tyrimas, atliekamas iš šlapimo vyrams ir iš endocervikalinio arba makšties tepinėlio moterims. Rekomenduojamas gydymas yra 100…

ATOPINIS DERMATITAS: PATOGENEZĖ, GYDYMO PRINCIPAI IR DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA

Volume 34, Number 5 (2024)

Roberta Naujalytė Abstract Atopinis dermatitas – tai lėtinė uždegiminė odos liga, kuriai būdinga intensyvus niežėjimas, simetriškai išsidėstę bėrimo židiniai tipinėse vietose bei recidyvuojanti eiga. Pažeidžiamas veidas, kaklas, krūtinė, galvos plaukuotoji dalis, tiesiamieji ir lenkiamieji galūnių paviršiai. Padidėjęs interleukino IL-4 ir IL-13 kiekis pastebimas esant ūminiam atopinio dermatito odos pažeidimui, o lėtinio atopinio dermatito pažeidimai rodo…

PRIEŠIRDŽIŲ VIRPĖJIMO PATOGENEZĖS ASOCIACIJA SU ANTRINE ARTERINE HIPERTENZIJA DĖL FEOCHROMOCITOMOS

Volume 34, Number 4 (2024)

Karolis Kmitas Abstract Arterinė hipertenzija yra dažniausias etiologinis prie­širdžių virpėjimo rizikos veiksnys, lemiantis širdies po­kyčius, skatinančius prieširdžių virpėjimą: struktūrinius prieširdžių miokardo pokyčius, prieširdžių dilataciją ir prieširdžių virpėjimo substrato vystymąsi. Didžioji ar­terinės hipertenzijos dalis (apie 95%) yra esencialinė hi­pertenzija, tačiau hipertenzija taip pat gali būti sąlygota ir antrinių priežasčių, pavyzdžiui, feochromocitomos, kurios klastinga klinika ir diagnostika.…

ŪMINIO APENDICITO EPIDEMIOLOGIJA, PATOGENEZĖ, KOMPLIKACIJOS IR PROGNOZĖ

Volume 34, Number 4 (2024)

Rokas Liekis Abstract Ūminis apendicitas (Appendicitis acuta) – tai ūminis ne­specifinis kirmėlinės ataugos uždegimas. Ūminis apendi­citas – dažniausia chirurginė pilvo organų liga. Sergamu­mas šia liga įvairiose šalyse beveik vienodas – ja serga daugiau nei 1 iš 1000 gyventojų. Vyraujantis veiksnys, kuris sukelia ūminį apendicitą yra kirmėlinės ataugos spindžio obstrukcija. Spindžio užsikimšimą gali sukelti įvairūs veiksniai,…

ANTI-NMDA ENCEFALITAS: ETIOLOGIJA, PATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Volume 34, Number 3 (2024)

Kamilis Kobeckis Abstract Anti – NMDA encefalitas – tai centrinės nervų siste­mos autoimuninis uždegimas, kurio metu antikūnai prieš NMDA receptorius veikia receptorius centrinėse neuronų sinapsėse. Tyrimo tikslas – išanalizuoti NMDA encefalito kilmę, patogenezės aspektus, aptarti diagnostikos ypa­tumus bei gydymą. Šios ligos diferencinė diagnostika gali būti sudėtinga dėl kartu pasireiškiančių neurologi­nių ir neuropsichiatrinių požymių. Anti-NMDA encefa­lito…

KEPENŲ CIROZĖS ETIOLOGIJA, PATOGENEZĖ, KOMPLIKACIJOS IR PROGNOZĖ

Volume 34, Number 3 (2024)

Rokas Liekis Abstract Kepenų cirozė yra patologinis kepenų audinio randėji­mas, sutrikdantis kepenų funkciją ir sukeliantis didelę ligos naštą. Kepenų cirozė yra daugiaetiologinė liga. Tai reiškia, jog įvairios priežastys gali sukelti kepenų pažei­dimus, kuriems progresuojant išsivysto cirozė. Dažniausi veiksniai, lemiantys kepenų cirozę, yra perteklinis alko­holio vartojimas, virusinės infekcijos (hepatitas B, C) bei metabolinis sindromas (suriebėjusių kepenų…

PSORIAZINIS ARTRITAS: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, PATOFIZIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PROGNOZĖ

Volume 34, Number 1 (2024)

Aistė Marija Lukšaitė Abstract Įvadas. Psoriazinis artritas – tai lėtinis autoimuninės kil­mės sąnarių uždegimas, kai kartu nustatoma psoriazė. Ligai būdingas periferinis artritas, entezitas, daktilitas ir ašinio skeleto uždegimas. Odos pažeidimas 80 proc. atvejų nustatomas anksčiau, nei kaulų ar sąnarių pažei­dimas. Didelis klinikinis ir radiologinis psoriazinio artrito kintamumas sunkina ligos diagnostiką, tačiau kuriami atrankiniai testai bei…

RYŠIO TARP REUMATOIDINIO ARTRITO IR ASTMOS ANALIZĖ LITERATŪROJE

Volume 33, Number 6 (2023)

Karolina Lukošiūtė, Austėja Malinauskaitė, Liucija Mažonaitė Abstract Reumatoidinis artritas (RA) ir astma yra lėtinės uždegi­minės T limfocitų medijuotos ligos, kurių išsivystymą le­mia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Manoma, kad šių ligų pasireiškimas kartu yra neatsitiktinis ir nustatyta, kad abiejų ligų patogenezėje yra svarbus žmogaus leuko­citų antigenas (HLA), susijęs ne tik su ligos išsivystymu, bet ir…

NECUKRINIS DIABETAS: PATOGENEZĖ IR GYDYMAS

Volume 32, Number 5 (2022)

Liudas Usoris Abstract Necukrinis diabetas pagal patogenezę skirstomas į cen­trinį ir nefrogeninį. Centrinio necukrinio diabeto prie­žastis – sutrikusi vazopresiną sekretuojančių neuronų funkcija, kurią sukelia AVP geno mutacijos, anatominiai pogumburio ar kankorėžinės liaukos pakitimai, infekci­jos, onkologiniai, autoimuniniai procesai, infiltracinės galvos smegenų ligos. Nefrogeninį necukrinį diabetą sukelia mutacijos, kurių poveikyje sintetinami nefunk­cionalūs vazopresino receptoriai ar akvaporinų baltymai,…