NECUKRINIS DIABETAS: PATOGENEZĖ IR GYDYMAS

Necukrinis diabetas pagal patogenezę skirstomas į cen­trinį ir nefrogeninį. Centrinio necukrinio diabeto prie­žastis – sutrikusi vazopresiną sekretuojančių neuronų funkcija, kurią sukelia AVP geno mutacijos, anatominiai pogumburio ar kankorėžinės liaukos pakitimai, infekci­jos, onkologiniai, autoimuniniai procesai, infiltracinės galvos smegenų ligos. Nefrogeninį necukrinį diabetą sukelia mutacijos, kurių poveikyje sintetinami nefunk­cionalūs vazopresino receptoriai ar akvaporinų baltymai, arba tam tikrų vaistų (amfotericino, cisplatinos, ciklofos­famido, ličio ir kt.) vartojimas lėtinio inkstų nepakan­kamumo metu, sergant policistine inkstų liga. Centrinio necukrinio diabeto gydymas iš esmės nepasikeitė – pa­grindinis vaistas yra desmopresinas. Nefrogeninis ne­cukrinis diabetas gydomas dieta, ribojančia natrio kiekį, skiriama tiazidinių diuretikų, amilorido ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo. Literatūroje daugėja informacijos apie galimą fosfodiesterazės inhibitorių, statinų, prosta­glandinų, metformino panaudojimą, tačiau reikalingi to­lesni išsamesni tyrimai, kurie patvirtintų jų efektyvumą klinikinėje praktikoje.