RYŠIO TARP REUMATOIDINIO ARTRITO IR ASTMOS ANALIZĖ LITERATŪROJE

Reumatoidinis artritas (RA) ir astma yra lėtinės uždegi­minės T limfocitų medijuotos ligos, kurių išsivystymą le­mia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Manoma, kad šių ligų pasireiškimas kartu yra neatsitiktinis ir nustatyta, kad abiejų ligų patogenezėje yra svarbus žmogaus leuko­citų antigenas (HLA), susijęs ne tik su ligos išsivystymu, bet ir RA eigos sunkumu. Nuolatinis ilgalaikis cigarečių rūkymas yra susijęs astmos ir RA rizikos veiksnys, suke­liantis lėtinį apatinių kvėpavimo takų (AKT) uždegimą, anticitrulinuotų peptidų autoantikūnų (ACPA) sintezę, kas yra seropozityvaus RA patogenetinis veiksnys. Imu­nologinė tolerancija taip pat yra bendras astmos ir RA išsivystymą lemiantis veiksnys. Nustatyta, kad kosti­muliacines ląsteles koduojantys CD40L ir CD86 genai gali būti abiejų ligų terapiniu taikiniu ir paaiškina neretai nustatomą astmos ir RA pasireiškimą kartu. Taigi, gene­tiniai ir imunologiniai veiksniai, T limfocitų disfunkcija ir padidėjęs kitų uždegiminių ląstelių aktyvumas, rūkymo sąlygotas AKT uždegimas yra neatsitiktinį astmos ir RA pasireiškimą kartu lemiantys veiksniai. Astma sergančių pacientų yra didesnė rizika susirgti RA. RA yra susijęs su didesnio mirštamumo nuo astmos bei kvėpavimo takų ir kitų sisteminių gretutinių ligų dažniu.