STUDENTŲ FIZINIO AKTYVUMO POVEIKIS EMOCINEI BŪSENAI

Kristina Leontjeva, Aldona Mikaliūkštienė Abstract Fizinis aktyvumas yra viena svarbiausių žmogaus fizinės, socialinės ir emocinės gerovės sąlygų. Aukštųjų mokyklų studentai laikomi pažeidžiama grupe dėl rizikos veiksnių, susijusių su mažu fiziniu aktyvumu, kurį lemia sėdimas gyvenimo būdas ir antsvoris, susijęs su nesveika ir nesu­balansuota mityba. Tyrimų duomenimis, jauni asmenys patiria didžiausią stresą. Tai lemia įvairūs socialiniai…

VEIDĄ DENGIANČIŲ KAUKIŲ VEIKSMINGUMAS COVID-19 PANDEMIJOS VALDYMUI IR LIETUVOS GYVENTOJŲ POŽIŪRIS Į KAUKIŲ DĖVĖJIMĄ

Benedikt Bachmetjev, Artur Airapetian, Povilas Bernadickas, Kasparas Ašoklis, Marija Jakubauskienė Abstract Nuo 2020 m. kovo 11 d. pasaulyje paskelbta COVID-19 pandemija. Jos metu veido kaukių dėvėjimas daugelyje pasaulio šalių tapo privalomas. Tokį sprendimą priėmė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama suvaldyti pandemiją. Dalis visuomenės šį sprendimą vertino neigia­mai dėl kaukių sukeliamų nepatogumų ir intervencijos į privatų…

PACIENTŲ SVEIKATOS PRIEŽIŪROS IR SOCIALINIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS BEI JŲ VALDYMO YPATUMAI

Jurgita Platakytė Abstract Straipsnis supažindina su ligoninėse gydomų pacientų sveikatos priežiūra ir socialiniais veiksniais, jų sąsajo­mis bei sveikatos priežiūros ir socialinių veiksnių są­sajų valdymu. Siekiant nustatyti sveikatos priežiūros ir socialinių veiksnių sąsajas bei sveikatos priežiūros ir socialinių veiksnių sąsajų valdymą, atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant originalų autorės sudarytą klausi­myną. Tyrimo tikslas − išanalizuoti ligoninės pacientų sveikatos…

JAV ILGAAMŽIŲ SVEIKO SENĖJIMO PRAKTIKOS TAIKYMO GALIMYBĖS SVEIKOS ILGAAMŽYSTĖS PLĖTRAI LIETUVOJE

Inga Cibulskaitė, Faustas Stepukonis Abstract Tyrimo tikslas – išanalizuoti Lietuvos ilgaamžių sveiko senėjimo veiksnius, siekiant pritaikyti pažangią JAV il­gaamžių patirtį sveikos ilgaamžystės plėtrai Lietuvoje. Medžiaga ir metodai. Atliktas kokybinis tyrimas. Duo­menys rinkti giluminio pusiau struktūruoto interviu me­todu. Interviu vykdyti 2020 m. lapkričio – 2021 m. sau­sio mėn. dalyvių gyvenamojoje vietoje arba nuotoliniu būdu. Tyrime dalyvavo…

AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ PSICHOSOCIALINĖ MOKYMOSI APLINKA

Skirmantė Bendžiūtė, Jelena Stanislavovienė Abstract Mokymosi aplinka daro tiesioginį poveikį studentų aukštesniųjų mąstymo įgūdžių ugdymui, psichologinei savijautai ir mokymuisi. Prie mokymosi efektyvumo prisideda psichosocialinė aplinka. Šią aplinką sudaro aukštosios mokyklos aplinka, studento, dėstytojų ir bendrakursių bei mokomosios medžiagos sąveika. Psichosocialiniai veiksniai yra labai reikšmingi prognozuojant studentų akademinę sėkmę. Akademiniai ir socialiniai reikalavimai gali sukelti ir…

VAIKŲ SUBJEKTYVIOJO SVEIKATOS VERTINIMO IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄRYŠIO KONCEPTUALIZAVIMAS

Jūratė Grubliauskienė, Rita Vaičekauskaitė, Almeda Kurienė, Natalja Fatkulina Abstract Subjektyvusis sveikatos vertinimas pradėtas tyrinėti XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Atlikta įvairių tyrimų, tačiau juos sunku sujungti į konceptualią visumą, nes stokojama metodologinio nuoseklumo ir teorinio konceptualumo. Vieni tyrėjai subjektyvųjį sveikatos vertinimą siūlo laikyti papildomu šalia objektyvių medicinos duomenų, kiti mano jį esant ne mažiau svarbiu už…

ELEKTRONINIŲ CIGAREČIŲ PAPLITIMAS IR RIZIKA VAIKŲ BEI JAUNIMO SVEIKATAI

Birutė Strukčinskienė, Viktorija Urbietytė, Vaiva Strukčinskaitė, Ramunė Česnauskienė Abstract Elektroninės cigaretės į rinką išleistos vos prieš dešimtmetį, tad vis dar pasigendama svarių mokslinių įrodymų apie jų riziką sveikatai. Darbo tikslas – analizuoti elektroninių cigarečių paplitimą ir riziką vaikų bei jaunimo sveikatai. Taikyta sisteminė mokslinės literatūros bei dokumentų apžvalga ir analizė. Rezultatai ir išvados. Atlikti tyrimai…

SVEIKATINGUMO PERSPEKTYVOS ILGĖJANT VIDUTINEI TIKĖTINO GYVENIMO TRUKMEI

Faustas Stepukonis, Arvydas Martinkėnas, Sigutė Norkienė Abstract Darbo tikslas. Apžvelgti vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (toliau – VGT) raidą Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, nustatyti gyventojų sveikatingumo, sveikatos apsaugos sistemos rodiklių svarbą VGT, prognozuoti tolesnę visuomenių sveikatingumo raidą. Duomenys ir metodai. Tyrime analizuoti 43 pasaulio šalių gyventojų VGT rodiklio sąsajos su kitais demografiniais, gyventojų sveikatingumo, sveikatos…

VYRESNIO AMŽIAUS LIETUVOS GYVENTOJŲ GEROVĖS IR SVEIKATOS SĄSAJOS

Antanas Kairys, Albinas Bagdonas, Olga Zamalijeva Abstract Tiek empiriniai tyrimai, tiek teorinės prielaidos rodo, kad gerovė yra sudėtingas, daugiamatis konstruktas. Tyrimais nustatyta, kad su gerove siejasi daugybė veiksnių, o tarp jų ypač svarbūs yra ir sveikatos veiksniai. Gerovės ir sveikatos tarpusavio ryšių tyrimą apsunkina tai, kad egzistuoja daug kitų kintamųjų, kurie gali keisti ryšio pobūdį.…