SLAUGYTOJŲ PROFESINIO PERDEGIMO IR JĮ LEMIANČIŲ VEIKSNIŲ SĄSAJOS

Asta Mažionienė, Vaida Mikužienė Abstract Sveikatos priežiūros darbuotojų didelė fizinė ir psichologinė įtampa didina profesinio perdegimo riziką. Lietuvoje daugėja pranešimų apie sveikatos priežiūros darbuotojų, ypač slaugytojų, emocinį išsekimą, abejingumą slaugomiems pacientams. Darbo tikslas – nustatyti slaugytojų profesinio perdegimo ir jį lemiančių veiksnių sąsajas. Atliktas kiekybinis tyrimas, naudojant MBI (angl. Maslach burnout inventory) ir AWS (angl.…

SLAUGYTOJŲ MIEGO IR GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS

Kristina Dringelytė, Jurgita Gulbinienė Abstract Tyrimo tikslas – ištirti slaugytojų miego kokybės ryšį su gyvenimo kokybe. Tyrimo metodika. Atliktas kiekybinis tyrimas – anoniminė anketinė apklausa raštu. Apklaustos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų chirurgijos, terapijos ir intensyvios terapijos (IT) skyriuose dirbančios slaugytojos. Tyrimui naudotas Pitsburgo miego kokybės indeksas (PMKI), gyvenimo kokybės klausimynas „SF-36“ ir…

SLAUGYTOJŲ VEIKLA SKATINANT NUTUKUSIUS PACIENTUS MAŽINTI KŪNO SVORĮ

Kristina Lingaitė, Daiva Kriukelytė, Jurgita Gulbinienė Abstract Tyrimo tikslas – nustatyti pirminiame sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbančių slaugytojų veiklą, skatinančią nutukusius pacientus mažinti kūno svorį. Tyrimo metodika. Atliktas vienmomentinis tikslinis tyrimas. Taikytas anketinės apklausos raštu tyrimo metodas. Naudota tyrėjų sudaryta 24 klausimų anketa. Tiriamieji – Kauno PSPC slaugytojai. Tyrimo rezultatai. Tyrime dalyvavo 102 Kauno PSPC…

STUDENTŲ PASITENKINIMO KLINIKINE MOKYMO APLINKA SĄSAJOS SU MOKYMĄSI SĄLYGOJANČIAIS VEIKSNIAIS

Asta Mažionienė, Vitalija Gerikienė Abstract Tyrimu buvo siekiama įvertinti slaugos studijų programos studentų pasitenkinimo klinikinio mokymo aplinka sąsajas su mokymąsi sąlygojančiais veiksniais. Tyrime dalyvavo 381 studentas iš dviejų Šiaurės Vakarų Lietuvos regiono aukštųjų mokyklų, rengiančių slaugytojus. Studentai buvo neseniai atlikę klinikinę praktiką regiono ligoninėse. Taikytas klausimynas CLES (angl. Clinical Learning Environment and Supervision). Tyrimo rezultatai…

SIGNIFICANCE OF HEAD NURSES – NURSING ADMINISTRATORS’ LEADERSHIP STYLES IN HEALTH CARE

Aurelija Alčauskienė, Albertina Vitkienė, Viktorija Grigaliūnienė Abstract The article analyses the significance of Head Nurses – Nursing Administrators leadership styles in health care. Proper leadership is important in every health care organization, Head Nurses need to know and be able to apply a variety of leadership styles. Managers often choose wrong leadership style without appreciating…

SLAUGYTOJŲ SAUGUMAS, ATLIEKANT PRADINIO GAIVINIMO VEIKSMUS LIGONINĖJE

Dalė Smaidžiūnienė, Laura Gečaitė Abstract Gaivindami klinikinės mirties ištiktą pacientą, slaugytojai neretai patiria įvairių saugumo problemų. Gaivinimas dažnai yra netikėtas, todėl sveikatos priežiūros darbuotojams gali būti sunku prisitaikyti prie aplinkybių. Slaugytojų saugumą, teikiant būtinąją medicinos pagalbą paciento kritinių būklių metu, lemia šie veiksniai: ilgos darbo valandos, komandos vadovo pasirengimas, šeimos narių buvimas gaivinimo pradžioje, slaugytojų…

SLAUGYTOJŲ VEIKLA, TEIKIANT PAGALBĄ KARŠČIUOJANČIAM VAIKUI

Silva Kostyliovienė, Liveta Mozūraitytė, Alina Vaškelytė, Dovilė Grinkevičiūtė, Regina Adomaitienė Abstract Kūdikių ir ankstyvojo amžiaus vaikų karščiavimo atveju teikiant pagalbą, vienas iš svarbiausių sveikatos priežiūros komandos narių yra slaugytojas. Tai sveikatos priežiūros specialistas, kuris turi ne tik atpažinti, bet ir gebėti įvertinti karščiuojančio vaiko būklę, laiku pastebėti jos pokyčius, profesionaliai ir kokybiškai slaugyti, žinoti, kokią…

SLAUGYTOJŲ NAKTINIO DARBO ĮTAKA FIZINEI IR PSICHOSOCIALINEI SVEIKATAI

Rasa Juozapavičienė, Odeta Daujotaitė Abstract Europoje maždaug vienas iš penkių darbuotojų dirba pagal kintamą darbo laiko grafiką, susijusį su naktiniu darbu. Vienam iš dešimties tenka daugiau nei penkios naktinio darbo pamainos per mėnesį. Sveikatos priežiūros sektoriuje apie 25 proc. ligoninių darbuotojų dirba netradicinėmis darbo dienos valandomis, todėl patiria sveikatos problemų [1]. Tyrimo tikslas – atskleisti…

MAMŲ, SLAUGANČIŲ GALVOS SMEGENŲ VANDENE SERGANTĮ VAIKĄ, PATIRTYS IR LŪKESČIAI

Alina Vaškelytė, Gintarė Ragauskaitė Abstract Galvos smegenų vandenė – tai būklė, kai sutrinka smegenų skysčio gamybos ir reabsorbcijos pusiausvyra. Ši būklė dažnai lemia vaiko negalią ar įvairius neurologinius sutrikimus, pažinimo ir psichosocialinės brandos defektus. Liga ganėtinai reta, todėl galvos smegenų vandene sergančio vaiko tėvams kyla daug klausimų, trūksta žinių ir įgūdžių vaiko slaugos procese. Dėl…

NUOMONĖS LYDERIŲ KOMUNIKACIJOS POVEIKIS VARTOTOJŲ PIRKIMO ELGSENAI ELEKTRONINĖSE VAISTINĖSE

Birutė Pockevičiūtė, Regina Motienė Abstract Sparti interneto technologijų ir Web 2.0 saityno plėtra paskatino farmacijos įmones orientuotis į komunikaciją elektroninėse vaistinėse, pasitelkiant nuomonės lyderius. Mokslinių tyrimų rezultatai atskleidė, kad nuomonės lyderių patyrimu grindžiama komunikacija elektroninėse vaistinėse daro teigiamą poveikį vartotojų suvokimui, todėl šį poveikį svarbu įvertinti. Tam tikslui reikalingi išsamesni tyrimai, nes aktualu teoriškai pagrįsti…

SERGANČIŲJŲ PERIFERINIŲ ARTERIJŲ LIGA RIZIKOS VEIKSNIŲ, AMPUTACIJOS PRIEŽASTIES IR LYGIO POVEIKIS KINEZITERAPIJOS EFEKTYVUMUI PO APATINĖS GALŪNĖS AMPUTACIJOS

Patricija Šilinskė, Lina Leimonienė Abstract Net 65 proc. amputacijų atliekama senyvo amžiaus (60–75 m.) asmenims. Dažniausia priežastis – periferinių arterijų liga (PAL), kurią neretai sukelia cukrinis diabetas (CD) [2]. Žmonėms, kurie serga CD, amputacijos tikimybė yra gerokai didesnė, negu tiems, kurie juo neserga [3]. Tai įvyksta dėl infekcijos, neuropatijos ir padidėjusio PAL paplitimo. Pastebėta, jog…

SENATVINIO SILPNUMO SINDROMO IR FIZINIO PAJĖGUMO, GRIUVIMO BAIMĖS BEI GYVENIMO PILNATVĖS SĄSAJOS PIRMAJAME PACIENTŲ REABILITACIJOS PO ŠIRDIES OPERACIJOS ETAPE

Greta Juškaitytė, Lina Leimonienė Abstract Senatviniam silpnumo sindromui (SSS) būdingas padidėjęs organizmo pažeidžiamumas, veikiant nepalankiems veiksniams, dėl kurių mažėja funkciniai senstančio organizmo ištekliai bei fizinis pajėgumas, prastėja gyvenimo kokybė. Širdies ir kraujagyslių ligos gali pagreitinti žmonių, kuriems pasireiškė SSS, sergamumą ir mirtingumą. SSS didina griuvimų, negalios ir su tuo susijusių pasekmių riziką. Dėl šios priežasties…