Faustas Stepukonis, Arvydas Martinkėnas, Sigutė Norkienė

Abstract

Darbo tikslas. Apžvelgti vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės (toliau – VGT) raidą Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, nustatyti gyventojų sveikatingumo, sveikatos apsaugos sistemos rodiklių svarbą VGT, prognozuoti tolesnę visuomenių sveikatingumo raidą. Duomenys ir metodai. Tyrime analizuoti 43 pasaulio šalių gyventojų VGT rodiklio sąsajos su kitais demografiniais, gyventojų sveikatingumo, sveikatos apsaugos sistemos rodikliais. Rodiklių duomenys yra 2016 m. arba artimiausi 2016 m. duomenims.

Rezultatai. VGT ilgumas statistiškai labai reikšmingai tiesiogiai siejasi su Sveiko gyvenimo trukme (toliau – SGT). VGT atotrūkis nuo SGT vidutiniškai sudaro 9,3 metus. VGT ilgėjant, šis atotrūkis išlieka panašaus dydžio. Be to, VGT statistiškai labai reikšmingai ilgesnė šalyse, kuriose aukštesni Sveiko gyvenimo trukmės įsivertinimai, kuriose daugiau gyventojų pasižymi labai gera arba gera sveikata bei kuriose vyrų Sveiko gyvenimo metų rodikliai aukštesni. Atlikta analizė rodo, kad kuo šalyse ilgesnė VGT, tuo jose statistiškai labai reikšmingai mažesnė dalis asmenų, kuriems reikia pagalbos atliekant kasdienes ar kitokias namų ūkyje kiekvienam individui būtinas veiklas. Pacientų gydymo trukmė ligoninėse statistiškai nesusijusi su VGT: tiek demografiškai senesnėse, tiek jaunesnėse šalyse pacientai ligoninėse vidutiniškai išbūna 7,4 dienas. VGT statistiškai nesusijusi su gydytojų skaičiumi, tenkančiu 100 tūkst. gyv., tačiau statistiškai labai reikšmingai ilgesnė tose šalyse, kuriose išlaidų sveikatai santykinė dalis didesnė. VGT statistiškai labai trumpesnė šalyse, kuriose didesnis mirtingumas dėl kardiovaskulinių ligų bei savižudybių.

Išvados. Ilgiausios VGT šalių vyresnio amžiaus gyventojai ilgiau išlieka sveiki ir savarankiški, jiems rečiau reikia pagalbos kasdienėse žmonėms įprastinėse veiklose. Šiame laikotarpyje VGT ilgėjmas sietinas su senatvės nutolinimu, didėjančia geros sveikatos būklės asmenų santykine dalimi, senų žmonių slaugos ir priežiūros poreikio mažėjimu. Jei Lietuvoje VGT toliau ilgės kaip pastaraisiais metais, tikėtinos panašios pozityvios perspektyvos jos gyventojų sveikatingumo srityje. Sparčiai tobulėjančios medicinos technologijos turėtų dar padidinti galimybes vyriausio amžiaus žmonėms anksčiau diagnozuoti ligas, jas sėkmingiau išgydyti, ilgiau išsaugoti jų savarankiškumą.

Keyword(s): vidutinė tikėtino gyvenimo trukmė, sveiko gyvenimo trukmė, sveikata.
DOI10.5200/sm-hs.2019.030
Full TextPDF

Back