EMBOLIJOS VAISIAUS VANDENIMIS: ETIOPATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Embolija vaisiaus vandenimis (EVV) yra reta, tačiau gyvybei pavojinga ūmi akušerinė būklė. Jos dažnumas skiriasi priklausomai nuo tyrimo ir populiacijos, tačiau manoma, kad ji pasitaiko maždaug 1 iš 20 000– 50 000 gimdymų.

Nors EVV etiopatogenezė yra sudėtinga ir nevisiškai aiški, manoma, jog padidėjusi organizmo jautrumo re­akcija yra svarbi šios būklės formavimuisi. Taip pat jos išsivystymui gali turėti įtakos placentos patologija. EVV diagnozė nustatoma remiantis kitų galimų patologijų at­metimu. Dažniausiai EVV tenka diferencijuoti nuo plau­čių embolijos (PE), kuri turi būdingus rizikos veiksnius, pasireiškia krūtinės skausmu, retesne pradine hipotenzija ir dažniausiai nebūna koaguliopatijos.

Įvykus EVV, specifinio gydymo nėra. Gydymas skiria­mas atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę išraišką. EVV yra gyvybei pavojinga akušerinė komplikacija, turinti aukštą mirtingumo rodiklį, daranti didelę įtaką motinos ir vaisiaus būklei bei sveikatai.

Tikslas – aptarti embolijos vaisiaus vandenimis etiopa­togenezę, diagnostikos bei gydymo galimybes.

Metodai. Mokslinės literatūros paieška atlikta MEDLINE (PubMed Central), Google Scholar ir UpToDate duo­menų bazėse. Naudojant raktažodžius ir jų kombinacijas, buvo atrinktos publikacijos, atitinkančios tyrimo temą. Atlikta tiriamoji mokslinės literatūros apžvalga ir analizė.

Išvados. Embolijos vaisiaus vandenimis patofiziologija yra vaisiaus komponentų patekimo į motinos kraujo­taką ir nenormalių humoralinių bei imunologinių pro­cesų derinys.

Įvykus embolijai vaisiaus vandenimis, specifinių labo­ratorinių tyrimų bei gydymo nėra.

Embolija vaisiaus vandenimis yra gyvybei pavojinga akušerinė komplikacija, turinti aukštą mirtingumo rodiklį bei didelę įtaką motinos ir vaisiaus būklei.