LĖTINIS HIPERSENSITYVUSIS PNEUMONITAS. KLINIKINIS PASIREIŠKIMAS, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Volume 36, Number 2 (2026)

Ieva Dikšaitytė, Gabija Petkevičiūtė Abstract Lėtinis hipersensityvinis pneumonitas (LHP) kliniškai pasireiškia nespecifiniais simptomais, tokiais kaip dusu­lys fizinio krūvio metu, sausas kosulys, lėtinis nuovargis, svorio mažėjimas ir laikrodžio stikliuko pirštų deforma­cija. Plaučių auskultacijos metu dažnai girdimi smulkūs aukšto dažnio krepituojantys karkalai. Diagnozėje pagrin­dinį vaidmenį atlieka aukštos rezoliucijos kompiuterinė tomografija (HRCT), kuri leidžia nustatyti fibrozinius pokyčius plaučiuose.…

PARACETAMOLIO PERDOZAVIMAS: DIAGNOSTIKA IR ŠIUOLAIKINĖS GYDYMO GAIRĖS

Volume 36, Number 2 (2026)

Ieva Dikšaitytė, Gabija Petkevičiūtė Abstract Paracetamolio perdozavimas yra viena dažniausių ūmi­nio kepenų pažeidimo priežasčių. Diagnozei nustatyti ir gydymo veiksmingumui vertinti taikomi serumo parace­tamolio koncentracijos, ALT, AST ir INR rodikliai. Para­cetamolio kiekis serume vertinamas praėjus 4 valandoms nuo suvartojimo, naudojant Rumack–Matthew nomo­gramą. Pagrindinis gydymo būdas yra N-acetilcisteinas (NAC), dažniausiai skiriamas intraveniniu būdu. Skirtin­gose šalyse taikomos nevienodos…

NEFROBLASTOMA: DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Volume 36, Number 2 (2026)

Danielė Derkintytė, Edmundas Štarolis Abstract Nefroblastoma yra dažniausias piktybinis vaikų inkstų navikas. Diagnozė patvirtinama atlikus naviko biopsiją. Taikant kombinuotą chirurginį, chemoterapinį bei radi­oterapinį gydymą, 5 metų išgyvenamumas pasiekė 90%. Didelės rizikos Vilmso naviku sergančių pacientų pro­gnozė išlieka nepalanki, todėl ir toliau ieškoma naujų, efektyvesnių farmakologinio gydymo būdų. Keyword(s): nefroblastoma, nefroblastomos diagnostika ir gydymas, Vilmso navikas,…

NAUJOS KARTOS GERIAMŲJŲ ANTIKOAGULIANTŲ SUKELTO KRAUJAVIMO VALDYMAS PERIOPERACINIU LAIKOTARPIU

Volume 36, Number 2 (2026)

Danielė Derkintytė, Valdonė Kybartienė Abstract Naujos kartos geriamųjų antikoaguliantų (NGAK) var­tojimas sparčiai plinta, pakeisdamas vitamino K antago­nistus (VKA). Planinių operacijų atveju NGAK valdy­mas yra standartizuotas: rekomenduojama 24-48 valandų vaisto vartojimo nutraukimas, o tarpinė (angl. bridging) terapija nerekomenduojama. Tyrimai rodo, kad periopera­cinę kraujavimo riziką geriau prognozuoja rizikos veiks­niai, todėl rutininio NGAK koncentracijos tyrimo prieš operaciją nauda…

HIPERTENZINĖS NĖŠČIŲJŲ BŪKLĖS. KLASIFIKACIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Volume 36, Number 2 (2026)

Julija Andriuškevičiūtė, Gabija Petkevičiūtė Abstract Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duo­menimis, išanalizuoti informaciją apie nėščiųjų hiper­tenzinių būklių klasifikaciją, rizikos veiksnius, preven­ciją, diagnostiką ir gydymą. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse, apžvelgtos tokios būklės, kaip lėtinė hipertenzija, nėš­tumo hipertenzija, taip pat preeklampsija ir eklampsija. Nėščiųjų hipertenzinė būklė yra viena dažniausių moti­nos ir…

MEDIKAMENTINIO RINITO GYDYMAS

Volume 36, Number 2 (2026)

Pijus Mikailas, Ieva Rojutė-Pocienė Abstract Ilgas vietinių dekongestantų vartojimas gali sukelti nosies gleivinės atrofiją bei edemą. Ši būklė vadinama medika­mentiniu rinitu (lot. rhinitis medicamentosa). Jai išsivys­čius, dekongestantus pradedama vartoti kiekvieną dieną, taip dar labiau didinant priklausomybę nuo šių vaistų. Gydant rhinitis medicamentosa, svarbiausia nutraukti vietinių dekongestantų vartojimą, tačiau tai sukelia tiek fizinius, tiek ir psichologinius…

MIEGO ARTERIJOS PAŽEIDIMAI KAIP TONZILEKTOMIJOS IR ADENOIDEKTOMIJOS KOMPLIKACIJA

Volume 36, Number 2 (2026)

Pijus Mikailas, Ieva Rojutė-Pocienė Abstract Pooperacinis kraujavimas dažnai įvardijamas kaip daž­niausia tonzilektomijos ar adenoidektomijos kompli­kacija. Masyvių kraujavimų pasitaiko retai, o viena iš dažniausių tokių rimtų komplikacijų priežasčių – miego arterijos pažeidimas. Tokie kraujagyslių pažeidimai nere­tai įvyksta dėl atipinės miego arterijos eigos, kai krauja­gyslė išsidėsto arčiau ryklės sienos nei įprastai. Tai ypač reikšminga mažiems vaikams, nes…

GERKLŲ VĖŽYS: RIZIKOS VEIKSNIAI, GYDYMAS, PROGNOZĖ

Volume 36, Number 2 (2026)

Julija Andriuškevičiūtė, Gabija Petkevičiūtė Abstract Tikslas. Remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti gerklų vėžio rizikos veiksnius, gydymo gali­mybes bei prognozę. Gerklų vėžys yra vienas dažniausiai pasitaikančių piktybinių galvos ir kaklo srities navikų. Dažniausias histologinis tipas – plokščialąstelinė kar­cinoma. Liga žymiai dažniau pasitaiko vyrams, tačiau moterys pasižymi geresne išgyvenamumo prognoze. Svarbiausi rizikos veiksniai – rūkymas ir alkoholio…

GALVOS SMEGENŲ INFARKTĄ PATYRUSIŲ ASMENŲ PUSIAUSVYROS, EISENOS IR RAUMENŲ JĖGOS RODIKLIŲ KAITA, TAIKANT KINEZITERAPIJĄ SU ROBOTIZUOTU ELIPSINIU EISENOS TRENIRUOKLIU

Volume 36, Number 2 (2026)

Agota Sendrauskaitė Abstract Judėjimo sutrikimai pasireiškia didžiajai daugumai pa­cientų, patyrusių GSI. Hemiparezė pasireiškia maždaug 80% GSI išgyvenusiųjų pacientų [1,2]. Dažniausiai pa­sireiškiantys eisenos sutrikimai yra sumažėjęs eisenos greitis, asimetrija, prasta dinaminė pusiausvyra ir padi­dėjusi griuvimo rizika [3]. Pusiausvyros sutrikimai dar labiau riboja savarankiškumą ir funkcinį mobilumą, pri­sideda prie socialinės izoliacijos, depresijos atsiradimo ir gyvenimo kokybės prastėjimo…

SLAUGOS VADYBA LIGONINĖSE: PROBLEMOS IR IŠŠŪKIAI

Volume 36, Number 2 (2026)

Aida Smagurienė, Brigita Makarenko Abstract Straipsnyje analizuojama mokslinė literatūra, tirianti slaugos vadybą, jos problemas ir iššūkius bei galimus sprendimus. Apžvelgiami slaugos personalo darbo krū­viai, slaugytojų perdegimas, naktinis (pamaininis) dar­bas ir kitos slaugos aktualijos. Analizuojama slaugos vadovų veiklos svarba, sprendžiant iškilusias problemas bei iššūkius. Keyword(s): slaugos vadyba, slaugos problemos ir iššūkiai. DOI: 10.35988/sm-hs.2026.046 Full Text: PDF…

ĮGIMTA GLIOBLASTOMA: KLINIKINIS ATVEJIS

Volume 36, Number 2 (2026)

Ana Volk, Skaistė Pečiulienė Abstract Įgimti galvos smegenų navikai naujagimių populiacijoje labai reti, dažniausiai lydimi letalios baigties. Diagnosti­nis įtarimas kyla atliekant vaisiaus echoskopiją, arba po gimimo, jei išryškėja simptomai, susiję su padidėjusiu intrakranijiniu spaudimu, arba objektyviai matoma ma­krocefalija. Straipsnyje pristatomas įgimtos glioblasto­mos atvejis, patvirtintas tik po gimimo, siekiant didinti klinikinį supratimą apie šią būklę. Atvejo…

VIRUSINĖS INFEKCIJOS SUKELTAS DAUGINIS ORGANŲ PAŽEIDIMAS: KLINIKINIS ATVEJIS

Volume 36, Number 2 (2026)

Grėtė Tarvydaitė, Augustė Vilimaitė, Raimundas Barevičius Abstract Epšteino-Bar virusas (EBV) dažniausiai sukelia lengvą ar besimptomę infekciją, tačiau retais atvejais gali būti susijęs su sunkiomis komplikacijomis, įskaitant dauginį organų pažeidimą. Pristatome 23 metų pacientės klini­kinį atvejį. Pacientei pasireiškė karščiavimas, bėrimas, hepatitas, limfocitozė bei kairiojo skilvelio kontrakcijos sutrikimas. Serologiniai tyrimai parodė persirgtą EBV infekciją (IgG teigiami, IgM…