ĮGIMTA GLIOBLASTOMA: KLINIKINIS ATVEJIS

Įgimti galvos smegenų navikai naujagimių populiacijoje labai reti, dažniausiai lydimi letalios baigties. Diagnosti­nis įtarimas kyla atliekant vaisiaus echoskopiją, arba po gimimo, jei išryškėja simptomai, susiję su padidėjusiu intrakranijiniu spaudimu, arba objektyviai matoma ma­krocefalija. Straipsnyje pristatomas įgimtos glioblasto­mos atvejis, patvirtintas tik po gimimo, siekiant didinti klinikinį supratimą apie šią būklę.

Atvejo pristatymas. 37 savaičių gestacijos naujagimis gimė cezario pjūvio operacijos (CPO) metu. Gimimo metu galvos apimtis 37 cm. Pirmą gyvenimo parą pa­sireiškė kloniniai-toniniai traukuliai. Atlikus galvos smegenų UG: III laipsnio intrasmegeninė kraujosruva, intraparenchiminės kraujosruvos, hidrocefalija (D>K), meningitas, cistiniai pakitimai parenchimoje. Galvos smegenų magnetinio rezonanso tyrimas: deš. F bei šoni­nių skilvelių didelių matmenų besiformuojanti hematoma periferijoje su poūmiu pakraujavimu. Obstrukcinė hidro­cefalija. Besiformuojanti dešinioji frontalinė leukoence­falomaliacija. Atsižvelgiant į blogėjančią būklę, atlikta operacija, kurios metu pašalinta hematoma. Operacijos metu įvertinus operacijos lauką, įtartas navikas, paimta biopsija, gautas atsakymas: glioblastoma IDH (PSO 4 laipsnio, įgimta).