ILGAI VEIKIANČIŲ INJEKCINIŲ IR GERIAMŲJŲ ANTIPSICHOTIKŲ EFEKTYVUMO PALYGINIMAS GYDANT ŠIZOFRENIJĄ

Gytis Kanapienis, Vitalij Černel Abstract Ilgai veikiančios injekcinės antipsichotikų formos (LAI) vis dažniau taikomos gydant šizofreniją, ypač kai sie­kiama pagerinti gydymo plano laikymąsi ir sumažinti atkryčio riziką. Nors dažniausiai skiriamos geriamosios formos, jos ne visuomet užtikrina nuolatinį vaisto po­veikį ar pakankamą efektyvumą. Šio tyrimo tikslas – iš­nagrinėti injekcinių antipsichotikų reikšmę šizofrenijos gydymui, įvertinant jų veiksmingumą…

PARANOIDINĖ ŠIZOFRENIJA IR INTELEKTO NEGALIA: KLINIKINIS ATVEJIS

Roberta Matulevičiūtė, Emilija Labutytė, Sibilė Bačėnaitė, Algirdas Musneckis Abstract Šizofrenija, vienas iš sunkiausių psichikos sutrikimų, dia­gnozuojamas maždaug 1 iš 300 žmonių visame pasaulyje. Paranoidinė šizofrenija yra dažniausias šios ligos tipas, pasižymintis haliucinacijomis, kliedesiais ir kognityvi­niais sutrikimais. Manoma, kad šizofrenijos išsivystymą lemia genetinių veiksnių ir aplinkos sąveika. Naujausi ty­rimai taip pat rodo ryšį tarp marihuanos vartojimo…

ELEKTROKONVULSINĖS TERAPIJOS VAIDMUO ŠIZOFRENIJOS GYDYME: NAUJAUSIOS ĮŽVALGOS APIE EFEKTYVUMĄ IR SAUGUMĄ

Gytis Kanapienis, Vitalij Černel Abstract Elektrokonvulsinė terapija (EKT) yra efektyvus sunkios depresijos gydymo metodas, rečiau naudojamas psicho­ziniams sutrikimams. Dažniausiai antipsichoziniai vaistai ir psichoterapija yra pagrindinės šizofrenijos gydymo ga­limybės, tačiau jos ne visada gali duoti norimų rezultatų arba gali sukelti reikšmingą šalutinį poveikį. Šio tyrimo tikslas yra išnagrinėti EKT reikšmę šizofrenijos gydyme, įvertinant jos efektyvumą bei…

PARANOIDINĖ ŠIZOFRENIJA: KLINIKINIS ATVEJIS

Emilija Labutytė, Agnė Kraulytė, Algirdas Musneckis Abstract Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriuo serga 1 proc. suaugusių žmonių. Šizofrenijos susirgimo priežas­tis dažniausiai yra nežinoma, tačiau ji siejama su tokiais rizikos veiksniais kaip nėštumo komplikacijos, vaikystėje įgytos traumos, alkoholio vartojimas, rūkymas bei nar­kotikai. Ligai būdingi teigiami, neigiami ir kognityviniai simptomai. Šizofrenija yra nepagydoma liga, tačiau ją…

ŠIZOFRENIJOS DIAGNOSTIKOS IŠŠŪKIAI IR FARMAKOLOGINIAI GYDYMO METODAI

Benediktas Chomičius, Vitalij Černel Abstract Šizofrenija yra sunki psichikos sveikatos liga, paveikianti apie 1 % pasaulio gyventojų ir sukelianti didelę negalią. Šiai ligai būdingi tiek teigiami simptomai, tokie kaip ha­liucinacijos ir kliedesiai, tiek ir negatyvūs, pavyzdžiui, sumažėjusi motyvacija bei emocijų raiška, taip pat ir ko­gnityviniai sutrikimai, paveikiantys vykdomąsias funk­cijas bei atmintį. Nors antipsichotikai efektyviai mažina…

MIKROBIOMA IR PSICHIKOS SUTRIKIMAI: DEPRESIJA, NERIMAS, ŠIZOFRENIJA

Paulius Varnas Abstract Ryšys tarp psichikos sutrikimų ir žarnyno mikrobiomo sulaukė didelio mokslinio dėmesio dėl svarbaus žarnyno ir smegenų ašies vaidmens, apimančio virškinamojo trakto ir centrinės nervų sistemos sąveiką. Tikslas. Ištirti, kaip žarnyno mikrobiomo pokyčiai gali paveikti psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija, ne­rimas ir šizofrenija. Medžiaga ir metodai. Naudotasi PubMed duomenų baze. Paieškai pasirinktas raktažodžių…

BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGOS STUDIJŲ PROGRAMOS STUDENTŲ POŽIŪRIS Į ŠIZOFRENIJA SERGANČIUS ASMENIS

Laura Kazakevičiūtė, Jurgita Kazlauskienė, Jelena Kutkauskienė Abstract Šizofrenija – tai viena iš sudėtingiausių, dažniausiai paplitusių ir brangiausio gydymo reikalaujančių psichikos ligų. Ja visame pasaulyje serga apie 20 milijonų žmonių. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti bendrosios praktikos slaugos studijų programos studentų požiūrį į žmones, sergančius šizofrenija. Buvo analizuojama, kokių stereotipų, susi­jusių su sergančiaisiais šizofrenija, turi bendrosios prak­tikos slaugos…

TOKSOPLAZMOZĖS RYŠYS SU ŠIZOFRENIJA IR BIPOLINIU AFEKTINIU SUTRIKIMU

Gabija Venclovaitė, Ieva Vanagaitė, Alvydas Navickas Abstract Toksoplazmozę sukeliantis parazitas Toxoplasma gondii (T. gondii) yra plačiai paplitęs tarpląstelinis pirmuonis, kurio pagrindinis infekcijos šaltinis žmonėms yra ka­tės. Nors dauguma lėtinės toksoplazmozės atvejų yra besimptomiai, ūminė T. gondii infekcija yra pavojinga pažeidžiamoms gyventojų grupėms ir gali pasireikšti į psichozę panašiais simptomais. Pastaruoju metu atsi­randa įrodymų, kad ir…

SERGANČIŲJŲ ŠIZOFRENIJA RŪKYMO, PSICHOAKTYVIŲJŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO, MITYBOS IR FIZINĖS VEIKLOS YPATUMAI

Gabrielė Petrauskaitė, Laurynas Bukelskis Abstract Žmonių, kuriems diagnozuota šizofrenija, mirtingumas dėl natūralių priežasčių yra didesnis negu bendrosios populiacijos, nes jie dažniau serga įvairiomis lėtinėmis ligomis. Tam įtakos turi ir šizofrenija sergančių asmenų gyvensenos ypatumai. Literatūros duomenimis, šių paci­entų rūkymo paplitimas gali siekti 70 procentų. Didelė sergančiųjų dalis (apie 40 %) yra priklausomi nuo psi­choaktyviųjų medžiagų.…

KLOZAPINO SUKELTAS MIOKARDITAS

Deimantė Andriuškevičiūtė, Austėja Damulevičiūtė, Algirdas Musneckis Abstract Straipsnyje apžvelgiama klozapino sukelto miokardito epidemiologija, diagnostika, gydymas bei stebėjimo rekomendacijos. Į literatūros apžvalgą įtrauktos 27 publikacijos, paskelbtos 2013–2023 metais. Klozapinas dažniausiai vartojamas gydant šizofreniją, ypač pacientams, kurie atsparūs gydymui arba netoleruoja kitų antipsichotinių vaistų. Klozapinas gali būti vienintelis medikamentas, kuris palengvina bei pagerina pacientų gyvenimo kokybę, tačiau…

LYTINIAI NUSIKALTIMAI SERGANT ŠIZOFRENIJA

Ernesta Lenkauskaitė Abstract Šizofrenija – lėtinis psichozinis sutrikimas, pasižymintis charakteringu požymių ir simptomų kompleksu. Šio sutrikimo metu pasireiškia atskirų psichikos funkcijų nesuderinamumas ir skilimas, sutrinka intelekto, emocijų ir valios sferų atitiktis, pasikeičia ar išnyksta ryšys su aplinka. Šizofrenija sergantys pacientai dėl savo ligos susiduria su intensyvia ir plačiai paplitusia stigma, neretai vertinami kaip linkę į…

ŠIZOFRENIJOS IR PIKTNAUDŽIAVIMO PSICHOAKTYVIOSIOMIS MEDŽIAGOMIS RYŠYS

Rugilė Marcinkevičiūtė Abstract Yra žinoma, jog šizofrenijai įtakos turi įvairūs aplin­kos ir genetiniai veiksniai, tačiau tiksli etiopatogenezė nėra žinoma. Mokslininkai tyrinėja įvairias dedamąsias, galinčias turėti įtakos šizofrenijos pradžiai ar ligai, jos eigai. Ne išimtis ir žalingas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, aptariamas šiame straipsnyje. Žinoma, jog šizofrenija ir piktnaudžiavimas psichoaktyviosiomis me­džiagomis susiję, tačiau nėra žinomas tikslus ryšys,…