ŪMINIS APENDICITAS NĖŠTUMO LAIKOTARPIU

Volume 35, Number 9 (2025)

Marija Nemunytė, Nikita Petrauskaitė, Kamilė Pliuskutė Abstract Ūminis apendicitas – dažniausia neakušerinė chirurginė patologija nėštumo metu.Diagnostiką sunkina nespeci­finiai simptomai ir anatominiai pokyčiai nėštumo metu, todėl dažnai pasitaiko uždelstos diagnozės atvejų, kurie didina komplikacijų riziką motinai ir vaisiui, ypač esant apendikso perforacijai. Tikslas. Išanalizuoti ir apibendrinti mokslinėje literatū­roje pateiktą informaciją apie ūminį apendicitą nėštumo laikotarpiu. Metodai.…

GESTACINIO DIABETO RIZIKOS VEIKSNIAI

Volume 35, Number 7 (2025)

Samanta Jočionytė, Dominyka Žukaitė, Gitana Ramonienė Abstract Gestacinis diabetas − tai kompleksinis metabolinis su­trikimas, atsirandantis nėštumo metu dėl hormonų po­veikio, kurie sutrikdo insulino gamybą ir jo dalyvavimą medžiagų apykaitoje. Šie pokyčiai sukelia gliukozės kie­kio į kraujyje padidėjimą. Nėščiųjų diabetas gali būti nu­statytas bet kuriuo nėštumo laikotarpiu, tačiau dažniau­siai diagnozuojamas antrąjį nėštumo trečdalį. Gestacinio diabeto riziką…

FIZINIS AKTYVUMAS NĖŠTUMO METU: NAUDA, KONTRAINDIKACIJOS IR REKOMENDACIJOS

Volume 35, Number 7 (2025)

Mantas Markauskas, Ina Šragienė Abstract Įvadas. Fizinis aktyvumas yra vienas iš svarbiausių svei­kos gyvensenos komponentų, prisidedančių prie tam tikrų ligų prevencijos ir gydymo. Reguliarus fizinis aktyvumas nėštumo metu mažina sergamumą gestaciniu diabetu, nėščiųjų hipertenziją, pogimdyminę depresiją, ar perte­klinio svorio prieaugį. Didelė dalis nėščiųjų nėra pakan­kamai informuotos apie fizinio aktyvumo naudą nėštumo metu, dėl to, bijodamos…

PSICHONEUROIMUNOLOGIJOS REIKŠMĖ POGIMDYMINĖS DEPRESIJOS BEI NERIMO SUTRIKIMŲ VYSTYMUISI: NAUJAUSIOS GYDYMO GAIRĖS

Volume 35, Number 5 (2025)

Grėta Nekrasovaitė, Algirdas Musneckis Abstract Depresija ir nerimo sutrikimai kartu yra laikomi dažniau­sia psichine nėštumo ir gimdymo komplikacija visame pasaulyje. Vieno tyrimo duomenimis, depresijos (lengvos ir sunkios formos) paplitimas siekia 8,5–11 % nėštumo metu ir 6,5–12,9 % pirmaisiais metais po gimdymo, kito tyrimo duomenimis – 18,4 % nėštumo metu ir 19,2 % per pirmuosius tris…

NĖŠČIŲJŲ ŽINIOS APIE GYVENSENOS RIZIKOS VEIKSNIUS NĖŠTUMO METU: PASISKIRSTYMAS PAGAL SOCIALINIUS, DEMOGRAFINIUS IR SU SVEIKATA SUSIJUSIUS VEIKSNIUS

Volume 35, Number 1 (2025)

Aistė Jakniūnaitė, Gabrielė Šimaitytė, Donatas Austys Abstract Tyrimai rodo, kad daugelis moterų nėštumo metu ne­silaiko subalansuotos mitybos, nepakankamai dažnai užsiima fizine veikla, o kai kurios netgi tęsia žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Šie veiksniai kelia riziką nėštumui, motinos ir vaiko sveika­tai. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimų šia tematika Lietuvoje trūksta, šio tyrimo…

KINEZITERAPIJOS POVEIKIS NĖŠČIŲJŲ MIEGO KOKYBEI, NUOVARGIO IR SKAUSMO MAŽINIMUI

Volume 34, Number 8 (2024)

Ligita Mažeikė, Vesta Peregorodejevaitė Abstract Nėštumo metu maždaug 50 proc. moterų patiria juosmens ir/ar dubens skausmą, prastėja miego kokybė, trumpėja miego trukmė, ypač vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Nėš­tumo metu atliekama fizinė veikla gali turėti teigiamos įtakos nėščiųjų skausmo mažinimui, padėti kovoti su nėš­tumo sukeltu nuovargiu ir pagerinti miego kokybę, tačiau dar nėra aišku, kokį poveikį nuotoliniu…

IŠSĖTINĖS SKLEROZĖS GYDYMAS NĖŠTUMO METU

Volume 34, Number 7 (2024)

Eglė Noreikaitė Abstract Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė uždegiminė demielinizuo­janti liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir sukelianti įvairius simptomus, pavyzdžiui, nuovargį, motorikos, pusiausvyros, regos ir pažinimo sutrikimus. IS dažniau būdinga moterims, o daugumai pirmieji simptomai pa­sireiškia iki 50 metų. Nėštumas gali sumažinti ligos ak­tyvumą dėl hormoninių pokyčių, tačiau atkryčių rizika po gimdymo paprastai didėja. Kadangi…

DUBENS DUGNO DISFUNKCIJA NĖŠTUMO LAIKOTARPIU: ETIOLOGIJA IR PATOFIZIOLOGIJA

Volume 34, Number 4 (2024)

Emilija Drupaitė Abstract Dubens dugno disfunkcijos dažniausiai kyla dėl orga­nizmo audinių pažeidimų ir pokyčių, patirtų nėštumo ir gimdymo metu. Šios disfunkcijos – šlapimo, išmatų ne­laikymas bei dubens dugno organų prolapsas. Net iki 50 proc. moterų nėštumo metu patiria šlapimo nelaikymo disfunkciją, todėl ne tik gimdymas, bet ir nėštumo lai­kotarpis didina dubens dugno organų disfunkcijos riziką.…

ŪMINIS PANKREATITAS NĖŠTUMO LAIKOTARPIU: KLINIKINIAI SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Volume 34, Number 4 (2024)

Emilija Savickaitė Abstract Ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu yra reta būklė, pasireiškianti 1 iš 1000 arba 1 iš 10 000 nėštumų. Ligą gali sukelti įvairūs veiksniai – tulžies pūslės akmenligė, hipertrigliceridemija, rečiau – alkoholio vartojimas. Nors ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu gali būti sieja­mas su tam tikra genetine predispozicija, dalies pacienčių etiologija laikoma idiopatine. Dažniausi simptomai –…

POGIMDYMINĖ DEPRESIJA: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PREVENCIJA

Volume 34, Number 4 (2024)

Gabrielė Zubrickytė, Aušrinė Mejerytė, Audrius Starkauskas Abstract Pogimdyminė depresija (PD) – viena dažniausių ir ne­galią sukeliančių komplikacijų po gimdymo. Sutrikimas pasireiškia apie 14 proc. nėščiųjų ar neseniai kūdikio su­silaukusių moterų. Ligos patogenezė kol kas nėra aiški, tačiau manoma, jog daugiausia įtakos gali turėti biologi­niai veiksniai – hormonai, genetika ir imuninė funkcija. Pogimdyminė depresija nepakankamai diagnozuojama…

PIRMINIO IR KARTOTINIO UŽSIKRĖTIMO CITOMEGALO VIRUSO INFEKCIJA DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA IR JOS TAIKYMO BŪDAI NĖŠTUMO METU

Volume 34, Number 4 (2024)

Emilija Drupaitė Abstract Citomegalo virusinė (CMV) infekcija – dažniausia vi­rusinė įgimta infekcija, pažeidžianti vaisiaus neurolo­ginę sistemą, klausą, regą bei kitus kūno organus. CMV imunitetą turi apie 60 proc. pasaulio gyventojų, tačiau susirgus pirmine CMV infekcija nėštumo metu, yra di­delė rizika (40%) perduoti šią infekciją vaisiui ir su­kelti įvairiapusį vaisiaus pažeidimą. Susirgus CMV pa­kartotinai – ši…

SUNKI COVID-19 INFEKCIJOS EIGA NĖŠTUMO METU. KLINIKINIS ATVEJIS

Volume 34, Number 1 (2024)

Gabrielė Jaskevičiūtė, Ligita Jančorienė Abstract Nėštumas – laikotarpis, kai moters organizme vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai, įskaitant imuninės siste­mos pokyčius, dėl kurių organizmas tampa mažiau at­sparus infekcijoms. Nustatyta, kad nėštumas yra sunkios COVID-19 infekcijos klinikinės eigos rizikos veiksnys. Tyrimais įrodyta, kad sergant COVID-19 infekcija nėš­tumo metu, padidėja vaisiaus ir motinos žūties rizika. Įvairių tyrimų duomenimis, COVID-19…