NĖŠČIŲJŲ ŽINIOS APIE GYVENSENOS RIZIKOS VEIKSNIUS NĖŠTUMO METU: PASISKIRSTYMAS PAGAL SOCIALINIUS, DEMOGRAFINIUS IR SU SVEIKATA SUSIJUSIUS VEIKSNIUS

Volume 35, Number 1 (2025)

Aistė Jakniūnaitė, Gabrielė Šimaitytė, Donatas Austys Abstract Tyrimai rodo, kad daugelis moterų nėštumo metu ne­silaiko subalansuotos mitybos, nepakankamai dažnai užsiima fizine veikla, o kai kurios netgi tęsia žalingus įpročius, tokius kaip rūkymas ir alkoholio vartojimas. Šie veiksniai kelia riziką nėštumui, motinos ir vaiko sveika­tai. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimų šia tematika Lietuvoje trūksta, šio tyrimo…

KINEZITERAPIJOS POVEIKIS NĖŠČIŲJŲ MIEGO KOKYBEI, NUOVARGIO IR SKAUSMO MAŽINIMUI

Volume 34, Number 8 (2024)

Ligita Mažeikė, Vesta Peregorodejevaitė Abstract Nėštumo metu maždaug 50 proc. moterų patiria juosmens ir/ar dubens skausmą, prastėja miego kokybė, trumpėja miego trukmė, ypač vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu. Nėš­tumo metu atliekama fizinė veikla gali turėti teigiamos įtakos nėščiųjų skausmo mažinimui, padėti kovoti su nėš­tumo sukeltu nuovargiu ir pagerinti miego kokybę, tačiau dar nėra aišku, kokį poveikį nuotoliniu…

IŠSĖTINĖS SKLEROZĖS GYDYMAS NĖŠTUMO METU

Volume 34, Number 7 (2024)

Eglė Noreikaitė Abstract Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė uždegiminė demielinizuo­janti liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir sukelianti įvairius simptomus, pavyzdžiui, nuovargį, motorikos, pusiausvyros, regos ir pažinimo sutrikimus. IS dažniau būdinga moterims, o daugumai pirmieji simptomai pa­sireiškia iki 50 metų. Nėštumas gali sumažinti ligos ak­tyvumą dėl hormoninių pokyčių, tačiau atkryčių rizika po gimdymo paprastai didėja. Kadangi…

DUBENS DUGNO DISFUNKCIJA NĖŠTUMO LAIKOTARPIU: ETIOLOGIJA IR PATOFIZIOLOGIJA

Volume 34, Number 4 (2024)

Emilija Drupaitė Abstract Dubens dugno disfunkcijos dažniausiai kyla dėl orga­nizmo audinių pažeidimų ir pokyčių, patirtų nėštumo ir gimdymo metu. Šios disfunkcijos – šlapimo, išmatų ne­laikymas bei dubens dugno organų prolapsas. Net iki 50 proc. moterų nėštumo metu patiria šlapimo nelaikymo disfunkciją, todėl ne tik gimdymas, bet ir nėštumo lai­kotarpis didina dubens dugno organų disfunkcijos riziką.…

ŪMINIS PANKREATITAS NĖŠTUMO LAIKOTARPIU: KLINIKINIAI SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Volume 34, Number 4 (2024)

Emilija Savickaitė Abstract Ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu yra reta būklė, pasireiškianti 1 iš 1000 arba 1 iš 10 000 nėštumų. Ligą gali sukelti įvairūs veiksniai – tulžies pūslės akmenligė, hipertrigliceridemija, rečiau – alkoholio vartojimas. Nors ūminis pankreatitas nėštumo laikotarpiu gali būti sieja­mas su tam tikra genetine predispozicija, dalies pacienčių etiologija laikoma idiopatine. Dažniausi simptomai –…

POGIMDYMINĖ DEPRESIJA: EPIDEMIOLOGIJA, ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PREVENCIJA

Volume 34, Number 4 (2024)

Gabrielė Zubrickytė, Aušrinė Mejerytė, Audrius Starkauskas Abstract Pogimdyminė depresija (PD) – viena dažniausių ir ne­galią sukeliančių komplikacijų po gimdymo. Sutrikimas pasireiškia apie 14 proc. nėščiųjų ar neseniai kūdikio su­silaukusių moterų. Ligos patogenezė kol kas nėra aiški, tačiau manoma, jog daugiausia įtakos gali turėti biologi­niai veiksniai – hormonai, genetika ir imuninė funkcija. Pogimdyminė depresija nepakankamai diagnozuojama…

PIRMINIO IR KARTOTINIO UŽSIKRĖTIMO CITOMEGALO VIRUSO INFEKCIJA DIFERENCINĖ DIAGNOSTIKA IR JOS TAIKYMO BŪDAI NĖŠTUMO METU

Volume 34, Number 4 (2024)

Emilija Drupaitė Abstract Citomegalo virusinė (CMV) infekcija – dažniausia vi­rusinė įgimta infekcija, pažeidžianti vaisiaus neurolo­ginę sistemą, klausą, regą bei kitus kūno organus. CMV imunitetą turi apie 60 proc. pasaulio gyventojų, tačiau susirgus pirmine CMV infekcija nėštumo metu, yra di­delė rizika (40%) perduoti šią infekciją vaisiui ir su­kelti įvairiapusį vaisiaus pažeidimą. Susirgus CMV pa­kartotinai – ši…

SUNKI COVID-19 INFEKCIJOS EIGA NĖŠTUMO METU. KLINIKINIS ATVEJIS

Volume 34, Number 1 (2024)

Gabrielė Jaskevičiūtė, Ligita Jančorienė Abstract Nėštumas – laikotarpis, kai moters organizme vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai, įskaitant imuninės siste­mos pokyčius, dėl kurių organizmas tampa mažiau at­sparus infekcijoms. Nustatyta, kad nėštumas yra sunkios COVID-19 infekcijos klinikinės eigos rizikos veiksnys. Tyrimais įrodyta, kad sergant COVID-19 infekcija nėš­tumo metu, padidėja vaisiaus ir motinos žūties rizika. Įvairių tyrimų duomenimis, COVID-19…

KRAUJAVIMO NĖŠTUMO METU DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Volume 33, Number 7 (2023)

Rugilė Dobradziejutė, Pijus Ruokis Abstract Kraujavimas iš makšties pasireiškia pirmajame nėš­tumo trimestre apie 25 proc. atvejų, o antrojo nėštumo trimestro metu šis skaičius sudaro 1-2 procentus. Nors dažniausiai kraujavimu bei pilvo skausmu komplikuotas nėštumas progresuoja normaliai, jis kelia didelį stresą nėščiajai, didina nėštumo praradimo ir ektopinio nėš­tumo riziką. Atlikta 20 mokslinių publikacijų apžvalga. Straipsniai atrinkti…

DEPRESIJA PO GIMDYMO: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Volume 33, Number 5 (2023)

Gabija Šnepetaitė, Laurynas Kacevičius, Vida Iržikevičienė Abstract Depresija po gimdymo yra viena iš dažniausių gimdy­vių komplikacijų. Negydoma ši būklė blogina motinos psichinę sveikatą, trikdo naujagimio priežiūrą, silpnina motinos ir vaiko ryšį, daro neigiamą poveikį naujagimio psichomotorinei raidai. Tai viena dažniausių gimdyvių mirtingumo priežasčių postnataliniu laikotarpiu. Svarbus ankstyvas šios patologijos atpažinimas. Anksti nustatyti depresijos požymius naudojama…

NĖŠČIŲJŲ SVEIKATOS RAŠTINGUMAS IR JO SĄSAJOS SU MITYBA

Volume 33, Number 2 (2023)

Alma Gaupšienė, Agata Semionovienė, Rimantas Stukas, Alina Liepinaitienė, Almeda Kučinskienė, Natalja Istomina Abstract Moterų sveikatos raštingumas yra viena iš aktualių šiuo­laikinės akušerijos temų. Nuolat didėjant nėščiųjų mo­kymo vietoms ir galimybėms, ryškėja aktuali moterų sveikatos raštingumo problema. Moterys mokomos ir informuojamos apie pasiruošimą gimdymui, žindymui, naujagimio priežiūrai, tačiau mokymų, susijusių su mo­terų bendruoju sveikatos raštingumu, atsižvelgiant…

ANTIFOSFOLIPIDINIO SINDROMO GYDYMAS NĖŠČIOSIOMS, ESANT SKIRTINGAI AKUŠERINEI ANAMNEZEI

Volume 32, Number 5 (2022)

Yelyzaveta Skub Abstract Antifosfolipidinio sindromo dažnis bendrojoje populiaci­joje nėra tiksliai žinomas. Kardiolipino antikūnai ir lupus antikoaguliantai sveikų žmonių kraujyje nustatomi 0 – 14 proc. atvejų (vidutiniškai 1 – 5 proc.; didelė koncentracija – mažiau nei 0,2 proc. senstant ir sergant lėtinėmis ligomis kardiolipino antikūnai ir lupus antikoaguliantai nustatomi dažniau) [4]. Atsižvelgiant į tai, kad nėštumo…