SELEKTYVUSIS MUTIZMAS: ETIOLOGIJA, EPIDEMIOLOGIJA, RYŠYS SU NERIMU, GYDYMO METODAI

Volume 33, Number 3 (2023)

Gustė Čėsnaitė Abstract Selektyvusis mutizmas (SM) yra gana retas sutrikimas, pasireiškiantis vaikystėje, jam būdingas nekalbėjimas socialinėje aplinkoje, kurioje iš vaiko tikimasi verbalinio bendravimo. Yra žinoma, kad vaikai, sergantys SM, dažniau serga bendravimo sutrikimais, palyginus su visa populiacija. Labai išsamios ir konkrečios teorijos apie SM etiologiją, diagnozavimą ir gydymą nėra. Istoriškai SM apibrėžimai ir diagnostikos kriterijai…

ŠONINĖ AMIOTROFINĖ SKLEROZĖ: ETIOLOGIJA, EPIDEMIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR SIMPTOMAI

Volume 33, Number 1 (2023)

Emil Šostak Abstract Šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS) yra progresuojanti, paralyžių sukelianti liga, kuriai būdinga galvos ir nuga­ros smegenų motorinių neuronų degeneracija. Šios ligos etiologija nėra tiksliai žinoma, tačiau jos atsiradimą ban­doma sieti su keletu veiksnių: genetiniai, aplinkos veik­sniai, neurouždegimas, retrovirusai. Pastaruoju metu ŠAS atvejų pasaulyje padaugėjo, tiksli priežastis nenustatyta, tačiau bandoma tai sieti su patobulėjusia…

ŪMINIS ACHILO SAUSGYSLĖS PLYŠIMAS: ETIOLOGIJA, EPIDEMIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Volume 33, Number 1 (2023)

Emil Šostak Abstract Achilo sausgyslės plyšimas yra vienas dažnesnių suau­gusiųjų sužalojimų. Pastaruoju laikotarpiu plyšimų skai­čius padidėjo, tikslios priežasties nėra, tačiau bandoma juos sieti su didėjančiu sportuojančių žmonių kiekiu. Plyšimo etiologija turi daug teorijų: degeneraciniai saus­gyslės pokyčiai, kolageno fibrilių sumažėjimas, didelė fizinė apkrova, tačiau pagrindinės priežastys nėra žino­mos. Plyšus Achilo sausgyslei, daugelis pacientų jaučia didelį skausmą,…

VESTIBULINIO NEURONITO ETIOLOGIJA IR JO RYŠYS SU COVID-19 INFEKCIJA

Volume 32, Number 5 (2022)

Raminta Šulskutė, Giedrius Šulskus, Aistė Čikotienė Abstract Vestibulinis neuronitas – ūmus, užsitęsęs galvos svaigi­mas, su sutrikusia pusiausvyros funkcija, kuriam nebū­dingas neurologinių simptomų pasireiškimas ir klausos sutrikimas. Vestibulinis neuritas yra aštuntojo galvinio nervo vestibulinės dalies uždegimo pasekmė, dažniausiai pasireiškianti galvos svaigimu, pykinimu ir pusiausvyros sutrikimu. Šios ligos gydymas yra simptominis, dažniau­siai pasveikstama savaime. Vestibulinio neuronito etio­logija…

ŠIZOFRENIJA: ETIOPATOGENEZĖ IR GYDYMAS

Volume 32, Number 4 (2022)

Giedrius Tamaliūnas Abstract Šizofrenija − lėtinė progresuojanti psichikos liga. Ja serga apie 1 proc. pasaulio gyventojų. Liga pažeidžia sergančiojo valią, mąstymą bei emocijas. Dėl ankstyvo simptomų pasireiškimo, lėtinės eigos, didelių psichikos sveikatos priežiūros išlaidų ir prarasto pacientų funkci­onalumo – tai didelių kaštų reikalaujanti liga. Etiologija iki galo nėra aiški, o gydymas gali būti skiramas trumpo…

IDIOPATINIS VEIDINIO NERVO PARALYŽIUS: ETIOPATOGENEZĖ IR GYDYMAS

Volume 32, Number 4 (2022)

Liudas Usoris Abstract Idiopatinis veidinio nervo paralyžius apibrėžiamas kaip greitai atsirandantis veidinio nervo paralyžius, dažniau­siai pasireiškiantis vienpusiu veido raumenų silpnumu. Kliniškai stebimas nukaręs antakis, negalėjimas visiškai užmerkti akies, lūpų kampo nusileidimas, veido asime­triškumas. Etiologija nėra iki galo žinoma, bet studijos rodo, jog dažniausia ligos priežastis yra uždegimas, kurį sukelia virusinė infekcija. Klinikinėje praktikoje gydymas remiasi…

IRITACINIS KONTAKTINIS DERMATITAS: EPIDEMIOLOGIJA IR ETIOLOGIJA

Volume 32, Number 3 (2022)

Ieva Jasponytė Abstract Iritacinis kontaktinis dermatitas yra uždegiminė odos liga, pasireiškianti kaip nespecifinis odos atsakas į tie­sioginę cheminę odos pažaidą, dažniausiai pažeidžiantis delnus, veidą, akių vokus ir pėdas. Kliniškai iritacinis kontaktinis dermatitas gali pasireikšti kaip ūmi arba lė­tinė liga, lydima niežėjimo arba skausmo simptomati­kos. Ūmus kontaktinis dermatitas dažniausiai reiškiasi pustulėmis, pūslelėmis, eritemomis, erozijomis, retes­niais atvejais…

REGOS NERVO UŽDEGIMAS IR SĄSAJOS SU STAT4

Volume 32, Number 1 (2022)

Gabrielė Dubinskaitė, Rasa Liutkevičienė Abstract Regos nervas – baltosios smegenų medžiagos struktūra, kuri jungia smegenis su tinklaine ir atlieka regimosios informacijos perdavimo funkciją. Anatomiškai šią struk­tūrą galima suskirstyti į 4 segmentus: akinį, akiduobinį, kaukolės dėžėje esančią dalį ir kaulo kanale esančią nervo dalį. Neretai regos nervas veikiamas įvairių aplinkos bei genetinių veiksnių, kurie gali turėti…