OSTEOSARKOMA: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PROGNOZĖ

Osteosarkoma yra dažniausia pirminė kaulų sarkoma, ku­rios kilmės ląstelės gamina osteoidą, įvairų kiekį kremz­linės matricos ir pluoštinio audinio. Dažniausiai oste­osarkoma atsiranda augančių ilgųjų vamzdinių kaulų metafizėje. Osteosarkomos etiologija iki šiol nėra tiksliai žinoma, tačiau manoma, kad jos išsivystymui gali turėti įtakos keletas veiksnių: Pageto liga, retinoblastoma, Li- Fraumeni sindromas, Rothmund-Thomson sindromas, chromosomų anomalijos, genetiniai ir aplinkos veiksniai. Dažniausiai pacientai skundžiasi lokalizuotu skausmu, padidėjusiu vietiniu jautrumu ir sumažėjusiu judesių di­apazonu. Laboratorinių tyrimų, patvirtinančių osteosar­komą, nėra. Diagnostikos auksiniu standartu laikomi vaizdo tyrimai – rentgenologinis tyrimas ir magnetinio rezonanso tyrimas (MRT). Kompiuterinė tomografija (KT) ir pozitronų emisijos tomografija (PET) taikoma metastazių lokalizavimui. Šiuolaikinis gydymas apima priešoperacinę (neoadjuvantinę) chemoterapiją, chirur­ginį gydymą ir pooperacinę (adjuvantinę) chemoterapiją. Pastebėta, kad yra reikšmingų koreliacijų tarp lyties, am­žiaus diagnozės nustatymo metu, naviko dydžio, naviko vietos, chemoterapijos atsako, operacijos ir osteosarkoma sergančių pacientų išgyvenamumo.