Marija Nemunytė, Nikita Petrauskaitė, Darius Trumbeckas Abstract Šlapimo nelaikymas po menopauzės paveikia nuo 15 iki 35 proc. moterų po menopauzės. Dažnai suvokiamas kaip natūrali senėjimo pasekmė, šlapimo nelaikymas neigiamai veikia įvairius moters gyvenimo aspektus. Šiame straipsnyje nagrinėjami šlapimo nelaikymo po menopauzės etiologija, rizikos veiksniai, tipai ir gydymo būdai. Įtampos šlapimo nelaikymas, susijęs su susilpnėjusiais dubens…
Artur Airapetian, Dovydas Martusevičius, Justė Filipavičiūtė Abstract Opaligė yra plačiai paplitusi liga, sukelianti skausmą, diskomfortą, užkraunanti didelę finansinę naštą visuomenei. Jungtinėse Amerikos Valstijose kasmet serga apie 4 milijonai žmonių, o Lietuvoje ligos paplitimas didėja dėl nesveikos mitybos ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) vartojimo. Ligos etiologija dauginė, turinti daugybę galimų priežasčių, įskaitant Helicobacter pylori infekciją…
Gabija Baliukevičiūtė Abstract Hiperparatiroidizmo – žandikaulio naviko sindromas – retas, autosominiu dominantiniu būdu paveldimas sutrikimas, tipiškai pasireiškiantis prieskydinių liaukų adenomos sąlygotu pirminiu hiperparatiroidizmu bei su juo nesusijusiomis kitomis, ne endokrininės sistemos neoplazijomis. Nepaisant mažo patvirtintų atvejų skaičiaus, esant sindromo įtarimui, ištyrimas ir savalaikė diagnostika yra labai svarbi, nes galima piktybinė transformacija į prieskydinių liaukų karcinomą.…
Laura Matonytė, Dominykas Dabkus, Rasa Liutkevičienė Abstract Pterigiumas yra gerybinis proliferacinis darinys, augantis iš bulbarinės junginės į rageną ir ant jos. Liga išsivysto dėl nekontroliuojamos ląstelių proliferacijos. Dažniausiai būna trikampio ar sparno formos ir susideda iš galvutės, kaklelio ir kūno. Pagrindinis rizikos veiksnys yra ilgalaikis saulės spindulių poveikis. Dažniausiai suserga 20–40 metų asmenys, kurie skundžiasi…
Einius Novičenko Abstract Spontaninė intrakranijinė hipotenzija − tai reta, dažnai nediagnozuojama patologija, kurios pagrindinė išraiška yra ortostatinis galvos skausmas, susijęs su cerebrospinalinio skysčio nuotėkiu stuburo kanale, kurį dažniausiai sukelia vertikalus ventralinis durinis plyšimas, šoninių nervinių šaknelių divertikulas arba cerebrospinalinio skysčio veninės fistulės. Šia liga dažniausiai serga vidutinio amžiaus moterys. Svarbiausia spontaninės intrakranijinės hipotenzijos klinikinė išraiška…
Emil Šostak Abstract Osteosarkoma yra dažniausia pirminė kaulų sarkoma, kurios kilmės ląstelės gamina osteoidą, įvairų kiekį kremzlinės matricos ir pluoštinio audinio. Dažniausiai osteosarkoma atsiranda augančių ilgųjų vamzdinių kaulų metafizėje. Osteosarkomos etiologija iki šiol nėra tiksliai žinoma, tačiau manoma, kad jos išsivystymui gali turėti įtakos keletas veiksnių: Pageto liga, retinoblastoma, Li- Fraumeni sindromas, Rothmund-Thomson sindromas, chromosomų…
Linas Matiulevič Abstract Obstrukcinė gelta – tai visame pasaulyje paplitęs klinikinis sindromas, kuris reikalauja ankstyvos diagnostikos ir gydymo. Kliniškai pasireiškiantis gelsvas odos, gleivinės, akių junginės spalvos pasikeitimas gali atsirasti dėl daugybės priežasčių. Pagrindinis etiologinis veiksnys – tulžies latakų obstrukcija. Obstrukciją sukelia akmenys tulžies latakuose ir įvairūs naujai susiformavę dariniai. Pagrindiniu mechaninės (obstrukcinės) geltos diagnostiniu metodu…
Gustė Čėsnaitė Abstract Selektyvusis mutizmas (SM) yra gana retas sutrikimas, pasireiškiantis vaikystėje, jam būdingas nekalbėjimas socialinėje aplinkoje, kurioje iš vaiko tikimasi verbalinio bendravimo. Yra žinoma, kad vaikai, sergantys SM, dažniau serga bendravimo sutrikimais, palyginus su visa populiacija. Labai išsamios ir konkrečios teorijos apie SM etiologiją, diagnozavimą ir gydymą nėra. Istoriškai SM apibrėžimai ir diagnostikos kriterijai…
Emil Šostak Abstract Šoninė amiotrofinė sklerozė (ŠAS) yra progresuojanti, paralyžių sukelianti liga, kuriai būdinga galvos ir nugaros smegenų motorinių neuronų degeneracija. Šios ligos etiologija nėra tiksliai žinoma, tačiau jos atsiradimą bandoma sieti su keletu veiksnių: genetiniai, aplinkos veiksniai, neurouždegimas, retrovirusai. Pastaruoju metu ŠAS atvejų pasaulyje padaugėjo, tiksli priežastis nenustatyta, tačiau bandoma tai sieti su patobulėjusia…
Emil Šostak Abstract Achilo sausgyslės plyšimas yra vienas dažnesnių suaugusiųjų sužalojimų. Pastaruoju laikotarpiu plyšimų skaičius padidėjo, tikslios priežasties nėra, tačiau bandoma juos sieti su didėjančiu sportuojančių žmonių kiekiu. Plyšimo etiologija turi daug teorijų: degeneraciniai sausgyslės pokyčiai, kolageno fibrilių sumažėjimas, didelė fizinė apkrova, tačiau pagrindinės priežastys nėra žinomos. Plyšus Achilo sausgyslei, daugelis pacientų jaučia didelį skausmą,…
Raminta Šulskutė, Giedrius Šulskus, Aistė Čikotienė Abstract Vestibulinis neuronitas – ūmus, užsitęsęs galvos svaigimas, su sutrikusia pusiausvyros funkcija, kuriam nebūdingas neurologinių simptomų pasireiškimas ir klausos sutrikimas. Vestibulinis neuritas yra aštuntojo galvinio nervo vestibulinės dalies uždegimo pasekmė, dažniausiai pasireiškianti galvos svaigimu, pykinimu ir pusiausvyros sutrikimu. Šios ligos gydymas yra simptominis, dažniausiai pasveikstama savaime. Vestibulinio neuronito etiologija…
Giedrius Tamaliūnas Abstract Šizofrenija − lėtinė progresuojanti psichikos liga. Ja serga apie 1 proc. pasaulio gyventojų. Liga pažeidžia sergančiojo valią, mąstymą bei emocijas. Dėl ankstyvo simptomų pasireiškimo, lėtinės eigos, didelių psichikos sveikatos priežiūros išlaidų ir prarasto pacientų funkcionalumo – tai didelių kaštų reikalaujanti liga. Etiologija iki galo nėra aiški, o gydymas gali būti skiramas trumpo…
