SLAUGYTOJŲ KLINIKINĖ PATIRTIS, TAIKANT TERAPINĮ GULDYMĄ KNIŪBSČIOMIS ŪMINIO RESPIRACINIO DISTRESO SINDROMO ATVEJAIS

Vitalija Gerikienė, Ingrida Kazragytė Abstract Tyrimo tikslas − atskleisti reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose dirbančių slaugytojų klinikinę patirtį, taikant guldymą kniūbsčiomis pacientams, pasireiškus ūminiam respiraciniam distreso sindromui (ŪRDS). At­liktas kiekybinis tyrimas, taikant anoniminę anketinę ap­klausą. Tyrimo imtis 56 reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių slaugytojai iš dviejų Lietuvos ligoninių, kuriuose buvo gydomi tik COVID-19 liga sergantys…

PERDEGIMO SINDROMO PASIREIŠKIMAS FARMACIJOS SPECIALISTAMS COVID-19 PANDEMIJOS METU

Aurimas Galkontas, Justė Tarvydaitė, Danguolė Grūnovienė Abstract Perdegimas yra daugialypis sindromas, dažnai pas­tebimas tarp paslaugų teikėjų ar kitų profesijų, kuris tampa vis labiau dominančia tema, nes sveikatos prie­žiūros specialistai ir nacionalinės organizacijos dau­giau dėmesio skiria psichikos sveikatai ir gerovei [1]. Medicinos darbuotojams keliami reikalavimai yra tokie dideli, kad personalas tiesiog priverstas besąlygiškai atsidėti darbui. E.…

PERTEKLINIS MIRTINGUMAS COVID-19 PANDEMIJOS METU: SITUACIJA LIETUVOJE IR EUROPOJE

Aurimas Galkontas, Skirmantė Sauliūnė Abstract Pastaraisiais metais pasaulyje įvyko įvairių krizių, tokių kaip stichinės nelaimės, ekonominės, socialinės krizės ar epidemijos, tačiau koronaviruso (COVID-19) pan­demija yra pirmoji per 100 metų, taip stipriai pakeitusi pasaulį. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, COVID-19 pandemija bei sutrikęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas turėjo neigiamos įtakos mirčių statistikai šalyje, kadangi visos pandemijos metu…

SKYDLIAUKĖS OPERACIJŲ DINAMIKA COVID-19 PANDEMIJOS LAIKOTARPIU

Vitalijus Eismontas, Arūnas Pangonis, Vitalija Nutautienė, Oleg Aliošin, Vytenis Punys, Arvydas Martinkėnas, Narimantas Evaldas Samalavičius, Vinsas Janušonis Abstract Žinoma, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu kai kurių operacijų skaičius sumažėjo apie 30 procentų. Klinikinėje praktikoje dažnai pastebima šiuo laikotarpiu užleisto, pažengusio, išplitusio vėžio atvejų. Šio tyrimo metu norėjome išsiaiškinti, kokią įtaką skydliaukės chirurgijai turėjo COVID-19 pandemijos laikotarpis.…

COVID-19 POVEIKIS ENDOTELIUI

Ignas Badaras, Agnė Laučyė-Cibulskienė Abstract Neseniai buvo iškelta idėja, kad COVID-19 gali būti laikoma endotelio liga. SARS-CoV- 2 patenka į ląste­les, naudodamas S baltymą, kuris atpažįsta angiotenziną konvertuojantį fermentą- 2 (angl. angiotensine-conver­ting enzyme, ACE2). ACE2 randami epitelyje, plonosios žarnos enterocituose, arterijų miocituose ir kardiovasku­linės sistemos endotelyje. COVID-19 sukeltos endotelio­patijos lygis koreliuoja su ligos sunkumu. ACE…

SERGANČIŲJŲ COVID-19 LIGA PERKUTANINĖS IR CHIRURGINĖS TRACHEOSTOMIJOS PALYGINIMAS

Viktorija Mačiulytė, Lukas Strelkauskas, Džiuginta Paulėkaitė Abstract COVID-19 pandemijos metu specialistams, dirbantiems intensyviosios terapijos skyriuose su pacientais, kuriems reikalinga ilgalaikė dirbtinė plaučių ventiliacija, ypač aktualios mokslinės išvados ir rekomendacijos, pade­dančios pasirinkti tracheostomijos būdą. Tyrimo tiks­las – išnagrinėti ir įvertinti įrodymais grįstą informaciją apie perkutaninę ir chirurginę tracheostomijas, atliktas sergantiesiems COVID-19 liga. Mokslinių straipsnių ieškota Medline…

VESTIBULINIO NEURONITO ETIOLOGIJA IR JO RYŠYS SU COVID-19 INFEKCIJA

Raminta Šulskutė, Giedrius Šulskus, Aistė Čikotienė Abstract Vestibulinis neuronitas – ūmus, užsitęsęs galvos svaigi­mas, su sutrikusia pusiausvyros funkcija, kuriam nebū­dingas neurologinių simptomų pasireiškimas ir klausos sutrikimas. Vestibulinis neuritas yra aštuntojo galvinio nervo vestibulinės dalies uždegimo pasekmė, dažniausiai pasireiškianti galvos svaigimu, pykinimu ir pusiausvyros sutrikimu. Šios ligos gydymas yra simptominis, dažniau­siai pasveikstama savaime. Vestibulinio neuronito etio­logija…

COVID-19 DIAGNOSTIKOS IŠŠŪKIAI

Miglius Mikalauskas, Vesta Kubiliūtė, Liveta Sereikaitė Abstract PGR tyrimas šiuo metu laikomas pagrindiniu COVID-19 susirgimo diagnostikos metodu. Visuomenėje savidia­gnostikai naudojamas greitasis COVID-19 antigeno tes­tas, o antikūnų tyrimas atliekamas norint įvertinti buvusį susirgimą arba vakcinaciją nuo COVID-19. Jei reikia, atliekama krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija, įvertinamas neutrofilų-limfocitų santykis, klinika. Nors yra nemažai šio susirgimo diagnostikos metodų, tačiau…

CUTANEOUS MANIFESTATIONS IN COVID-19: PATHOGENETIC MECHANISMS AND CHALLENGES IN DIAGNOSTICS

Dalia Adukauskienė, Monika Kropaitytė, Edita Mašanauskienė Abstract Coronavirus disease (COVID-19) is a viral infection which traditionally presents with fever, dyspnea, cough, malaise, anosmia, and, recently, an increasing number of reports of skin damage related to Severe Acute Res­piratory Syndrome-Coronavirus-2 (SARS-CoV-2). Skin lesions may provide suspicion of COVID-19 and a ra­tional basis to test patients for…

SISTEMINIS KAPILIARŲ PRALAIDUMO SINDROMAS KAIP SARS-COV-2 VIRUSO SUKELTO PAŽEIDIMO APRAIŠKA

Dalia Adukauskienė, Saulė Bielinytė, Nikas Varnas Abstract Dar 2019 m. prasidėjęs COVID – 19 virusinės ligos protrūkis tapo dideliu iššūkiu viso pasaulio sveikatos priežiūros sistemoms. Straipsnyje aprašomi pagrindiniai SARS-CoV-2 viruso sukeliamų pažeidimų žmogaus or­ganizme patogenetiniai mechanizmai – imuninio atsako savitumai ir endotelio pažaida, aktyvuojant krešėjimo sistemą. Viruso S baltymas, dalyvaujant pakankamam se­rino transmembraninės proteazės 2…

VAIKŲ DAUGIASISTEMINIO UŽDEGIMINIO ATSAKO SINDROMAS (MIS-C): KLINIKINIAI ATVEJAI

Mantvydas Janavičius, Karolina Nacevičiūtė, Vilija Bubnaitienė Abstract MIS-C – tai naujas ir mažai žinomas sindromas, susijęs su buvusia SARS–CoV–2 infekcija vaikams. Pagrindi­niams šio sindromo kriterijams priskiriamas karščiavi­mas, uždegiminiai pokyčiai laboratoriniuose tyrimuose, 2 ir daugiau organų sistemų pažeidimo požymiai bei per­sirgimas SARS– CoV–2 infekcija ar kontaktas su sergan­čiuoju asmenims, jaunesniems nei 21 m. (arba iki 19…

COVID-19 ĮTAKA ŠEIMOS GYDYTOJO DARBUI

Andželika Klimovaitė, Vilma Nijolė Milienė, Severina Žemaitienė Abstract Šių dienų COVID-19 pandemijos problema paskatino sveikatos priežiūros specialistus iš pagrindų pakeisti savo darbo įpročius, mokytis ir iš naujo prisitaikyti prie pasikeitusių darbo sąlygų. Pokyčiai ypač palietė pirmi­nės sveikatos priežiūros specialistus ir jų psichoemo­cinę būklę. Tyrimo tikslas – išanalizuoti mokslinę literatūrą apie šeimos gydytojų darbo iššūkius COVID-19…