SLAUGYTOJŲ PROFESINIS PERDEGIMAS COVID-19 PANDEMIJOS LAIKOTARPIU

COVID-19 pandemijos laikotarpiu bene 60,0 proc. visų sveikatos priežiūros specialistų sudarė slaugytojai. Dirb­dami COVID-19 infekcijos aplinkybėmis, slaugytojai patyrė psichologinę įtampą, kuri mažino jų veiklos pro­duktyvumą ir didino klinikinės praktikos klaidų riziką.

Tyrimo tikslas. Nustatyti chirurgijos skyrių slaugytojų profesinio perdegimo paplitimą COVID-19 pandemijos laikotarpiu.

Metodika. 2021 m. gruodžio – 2022 m. sausio mėnesiais Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikose (LSMU KK) anoniminės anketinės apklausos būdu ap­klausta 113 slaugytojų (atsako dažnis – 86,9 proc.). Hi­potezėms apie požymių priklausomybę tikrinti taikyti chi kvadrato (χ²) ir z kriterijai. Skirtumai tarp požymių statistiškai reikšmingi, kai p < 0,05.

Išvados. Pandemijos metu 54,3 proc. respondentų jautė padidėjusį nerimą, 50,0 proc. slaugytojų jautėsi psicho­logiškai išsekę, tiek pat respondentų tapo mažiau fiziškai aktyvūs. Pagrindiniai stresoriai pandemijos protrūkio metu darbo aplinkoje buvo baimė užkrėsti artimuosius (30,1 proc.) ir baimė užsikrėsti COVID-19 (21,2 proc.). Nors 31,9 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų patyrė aukštą emocinį išsekimą, tačiau tik 5,3 proc. patyrė aukštą depersonalizaciją. Aukštus asmeninius pande­minio laikotarpio pasiekimus nurodė 74,3 proc. tyrime dalyvavusių slaugytojų.