KONSTRIKCINIS PERIKARDITAS: ETIOLOGIJA, EPIDEMIOLOGIJA IR PATOFIZIOLOGIJA

Greta Žaldokaitė Abstract Konstrikcinis perikarditas yra reta uždegiminė liga, kuriai būdingas perikardo randėjimas, fibrozė ir kalcifikacija, nulemianti diastolinę disfunkciją, dėl kurios atsiranda mažas širdies tūris ir išsivysto širdies nepakankamumas. Vakarų pasaulyje dažniausi konstrikcinio perikardito etiologiją lemiantys veiksniai yra idiopatinė eiga, viru­sinė infekcija, kardiochirurginės operacijos bei tarpu­plaučio spindulinis gydymas. Besivystančiose šalyse pagrindinė konstrikcinio perikardito priežastis yra…

UROGENITALINĖ TUBERKULIOZĖ: PATOFIZIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Ieva Šliuožaitė, Benas Kreišmonas, Neringa Česnauskienė Abstract Tuberkuliozė, kurią sukelia Mycobacterium tuberculosis, yra aktuali problema medicinoje. Viena iš pagrindinių ekstrapulmoninių tuberkuliozės lokalizacijų yra uroge­nitalinė tuberkuliozė. Urogenitalinė tuberkuliozė gali pasireikšti nespecifiniais simptomais arba išlikti besimp­tomė, todėl neretai ji yra nepastebima. Vėlyva šios ligos diagnostika ir gydymas gali sukelti negrįžtamą audinių ir organų pažeidimą ar lėtinį inkstų…

POSTIMPLANTACINIS SINDROMAS: ETIOPATOGENEZĖ, KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Verner Šneider, Elita Drobužaitė, Linas Velička Abstract Postimplantacinis sindromas (PIS) yra dažna sisteminė imuninė reakcija po endovaskulinio aortos patologijų gydymo (EVAR). PIS diagnozuojamas, kai paciento bū­klė po EVAR operacijos atitinka tokius kriterijus, kaip karščiavimas >38 0C, leukocitų padidėjimas >12,000/μL bei C reaktyvinio baltymo (CRB) padidėjimas kraujyje, ir nėra kitų šių pokyčių priežasčių. Sindromo patofizi­ologija grindžiama…

VAZOPLEGINIS SINDROMAS: ETIOPATOGENEZĖ, RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA BEI GYDYMO GALIMYBĖS

Verner Šneider, Eglė Gulbinaitė, Edvin Šneider Abstract Vazopleginis sindromas yra distribucinio tipo šokas, at­sirandantis po dirbtinės kraujo apytakos taikymo nuo 5 iki 44 proc. pacientų. Šios būklės patofiziologija susideda iš daugelio veiksnių: sisteminio uždegiminio atsako, ka­techolaminų, antidiuretinio hormono ir angiotenzino II santykinio nepakankamumo, perteklinės azoto oksido sintezės bei glikokalikso pažaidos. Diagnostika remiasi centrinės hemodinamikos parametrais:…

TRIPTOFANO METABOLIZMO IR MITYBOS REIKŠMĖ DEPRESIJOS PATOFIZIOLOGIJOJE

Augustė Lukošaitytė Abstract Klinikinė depresija yra vienas dažniausių psichiatrinių su­trikimų, pasireiškianti tipiniais afektiniais ir sensomoto­riniais simptomais. Depresijos patofiziologija vis dar ne­pakankamai aiški ir egzistuoja daugybė ligos etiologijos teorijų. Viena jų tyrinėja mitybos ir virškinamojo trakto poveikį centrinei nervų sistemai per žarnyno – smegenų ašį. Tyrimai atskleidžia, kad sergantiesiems klinikine de­presija būdingi žarnyno mikrobiotos sudėties ir…

PSORIAZĖS IR METABOLINIO SINDROMO SĄSAJOS IR BENDRI PATOFIZIOLOGIJOS MECHANIZMAI

Marcin Vrublevski Abstract Psoriazė − autoimuninė lėtinė uždegiminė liga. Nors psoriazė dažniausiai pažeidžia tik odą, ji yra sisteminė liga, susijusi su įvairiomis gretutinėmis ligomis. Viena iš dažniausių gretutinių ligų yra metabolinis sindromas. Tikėtina, kad psoriazė ir metabolinis sindromas turi dau­gybę bendrų mechanizmų, iš kurių bene svarbiausi yra uždegiminiai citokinai – IL-17 ir TNF-α ir adipokinai…

CELIAKIJOS IR DEPRESIJOS RYŠIO PATOFIZIOLOGIJA

Ieva Dūdonytė Abstract Celiakija – lėtinė autoimuninė liga, kuri pasireiškia ge­netinę predispoziciją turintiems ir gliuteną vartojantiems asmenims. Be klasikinių gastrointestinių simptomų, pa­cientai skundžiasi ir nuotaikos sutrikimais, iš kurių daž­niausiai patiria depresiją ir nerimą. Celiakijos ir depresi­jos ryšio patofiziologija yra sudėtinga ir iki galo neaiški, todėl keliamos psichosocialinio streso, žemo triptofano kiekio, smegenis paveikiančių autoimuninių procesų,…

HIPERNATREMIJA: EPIDEMIOLOGIJA, PATOFIZIOLOGIJA, KLASIFIKACIJA, SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Augustinas Kairys, Raimundas Vaitkevičius Abstract Hipernatremija – tai būklė, kai paciento serumo natrio koncentracija viršija 145 mmol/l. Hipernatremijos pa­plitimas gali skirtis skirtingose pacientų grupėse. Tarp hospitalizuotų nekritinės būklės pacientų hipernatremija nustatoma 0,2 – 2,5 proc. atvejų. Kritinės būklės pacientų arba vyresnio amžiaus grupėse paplitimas siekia nuo 10 iki 26 procentų. Hipernatremija susijusi su padidėjusiu mirštamumu.…

DEMPINGO SINDROMAS: PATOFIZIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Margarita Kiseliūtė Abstract Dempingo sindromas yra viena labiausiai paplitusių kom­plikacijų, pasireiškianti pacientams po įvairių skrandžio operacijų. Sumažėjęs skrandžio tūris ir sutrikusi jo iner­vacija lemia per greitą maisto patekimą į plonąjį žar­nyną, sukelia įvarius virškinamojo trakto ir sisteminius simptomus, prastinančius pacientų gyvenimo kokybę. Yra keletas galimų šios būklės gydymo metodų, iš ku­rių efektyviausias – dietos korekcija.…

KRONO LIGA: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Joana Vilkin-Jucienė Abstract Krono liga – tai lėtinė uždegiminė virškinamojo trakto liga, atsirandanti dėl genetinių, aplinkos ir žarnyno mi­krofloros veiksnių sąveikos sutrikusio žarnyno gleivinės imuninio atsako. Tyrimo tikslas − įvertinti, susisteminti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie Krono ligą, reikšmingus rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos šios patologijos vystymuisi, diagnostikos bei gydymo ypatumus. Atlikta sisteminėmokslinės…

ENDOMETRIOZĖ: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, PATOFIZIOLOGIJA IR KLINIKINIAI SIMPTOMAI

Martynas Čiuplinskas Abstract Endometriozė yra dažna gerybinė uždegiminė gine­kologinė liga, kuri pasireiškia endometriumo liaukų ir stromos židinių buvimu už gimdos ertmės ribų. Apie 10 proc. reprodukcinio amžiaus moterų serga endome­trioze. Endometriozės išsivystymo riziką didina ilgas laikas be nėštumo, pailgėjęs endogeninio estrogeno po­veikis (ankstyva menarchė), vėlyva menopauzė, trumpi menstruaciniai ciklai (<27 dienos), gausus menstruacinis kraujavimas, mažas…

KOLOREKTALINĖ KARCINOMA: EPIDEMIOLOGIJA, RIZIKOS VEIKSNIAI, PATOFIZIOLOGIJA IR DIAGNOSTIKA

Martynas Čiuplinskas Abstract Sergamumas kolorektaline karcinoma laipsniškai didėja. Dabartiniu metu ši onkologinė liga yra viena iš labiausiai paplitusių pasaulyje, sudaranti apie 10 proc. mirčių nuo onkologinių ligų. Pagrindiniai rizikos veiksniai: vyres­nis amžius, teigiama šeiminė anamnezė, lėtinis kolitas, rūkymas, alkoholio vartojimas, metabolinis sindromas, menkas fizinis aktyvumas. Kolorektalinės karcinomos pa­togenezėje dalyvauja tiek genetiniai, tiek aplinkos veiks­niai. Didžioji…