Abstract
Hipernatremija – tai būklė, kai paciento serumo natrio koncentracija viršija 145 mmol/l. Hipernatremijos paplitimas gali skirtis skirtingose pacientų grupėse. Tarp hospitalizuotų nekritinės būklės pacientų hipernatremija nustatoma 0,2 – 2,5 proc. atvejų. Kritinės būklės pacientų arba vyresnio amžiaus grupėse paplitimas siekia nuo 10 iki 26 procentų. Hipernatremija susijusi su padidėjusiu mirštamumu. Ši būklė atsiranda dėl vandens netekimo, perteklinio natrio suvartojimo arba abiejų šių veiksnių. Žmogaus inkstai negeba efektyviai šalinti natrio, nes nefronai neturi šiam procesui pritaikyto specialaus mechanizmo, todėl natrio homeostazė pasiekiama koreguojant vandens suvartojimą ir jo netektį. Hipernatremija gali būti hipervoleminė, euvoleminė ir hipovoleminė. Pagal trukmę skirstoma į ūminę ir lėtinę. Pagal natrio koncentraciją skirstoma į lengvą, vidutinę, sunkią. Lengva hipernatremija pasireiškia raumenų silpnumu, neramumu, apetito praradimu, pykinimu, vėmimu, o sunkesniais atvejais pacientai gali būti sumišę, prasidėti traukuliai ar koma. Dažniausiai pagrindinis gydymo tikslas yra atkurti netekto vandens kiekį.
Keyword(s): dehidratacija, natris, hipernatremija, patofiziologija, natrio homeostazė, vandens homeostazė.
DOI: 10.35988/sm-hs.2024.035
Full Text: PDF