KRONO LIGA: RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Krono liga – tai lėtinė uždegiminė virškinamojo trakto liga, atsirandanti dėl genetinių, aplinkos ir žarnyno mi­krofloros veiksnių sąveikos sutrikusio žarnyno gleivinės imuninio atsako. Tyrimo tikslas − įvertinti, susisteminti ir išanalizuoti mokslinėje literatūroje pateikiamus duomenis apie Krono ligą, reikšmingus rizikos veiksnius, galinčius turėti įtakos šios patologijos vystymuisi, diagnostikos bei gydymo ypatumus.

Atlikta sisteminėmokslinės literatūros bei dokumentųapžvalga ir analizė. Duomenųbuvo ieškoma Google Scholar, UpToDate, Cochrane bei Medline (PubMed) duomenųbazėse. Pasirinktos viso teksto publikacijos anglų kalba, kurių pavadinimas, santrauka, reikšminiai žodžiai ar jų deriniai nurodė, kad tyrimas tinkamas įtraukti įšiąapžvalgą. Atrinkti, išanalizuoti ir apiben­drinti 7 moksliniai straipsniai, atitikę įtraukimo kriterijus.

Rezultatai. Pagrindiniai ligos simptomai yra lėtinis vi­duriavimas, pilvo skausmas, svorio kritimas, bendras silpnumas. Auksiniu diagnostikos standartu išlieka endos­kopija. Segmentinis žarnyno uždegimas, aftinės, išilginės ir vingiuotos opos, „grindinio“ vaizdas yra dažniausiai randami pakitimai. Laboratorinių tyrimų radiniai nėra specifiniai, radiologiniai tyrimai vertingi nustatyti ligos išplitimo mastą bei komplikacijas. Krono ligos gydymo tikslas yra indukuoti ir kuo ilgiau palaikyti remisiją, užkirsti kelią komplikacijoms.

Išvados. Krono ligos išsivystymui įtakos turi genetinė predispozicija, aplinkos veiksniai ir žarnyno mikrofloros pokyčiai. Svarbiausi diagnostikos kriterijai − endoskopija ir histologiniai radiniai. Radiologiniais tyrimais nustato­mas ligos išplitimo mastas ir komplikacijos. Gydymui skiriami gliukokortikoidai, imunosupresantai, biologin­iai vaistai arba jų deriniai. Kilus komplikacijų, prireikia chirurginio gydymo.