ŪMAUS VAINIKINIŲ ARTERIJŲ SINDROMO RIZIKOS VEIKSNIAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Lukas Riklikas, Rugilė Kairaitytė, Gintarė Godliauskaitė Abstract Nors ūmaus vainikinių arterijų sindromo gydymas žen­kliai patobulėjo, tai išlieka viena pagrindinių mirštamumo priežasčių pasaulyje. Tikrą perversmą ūmaus vainikinių arterijų sindromo gydymo galimybėms sukėlė perkuta­ninė vainikinių arterijų angiografija. Pradėjus taikyti šį gydymo metodą, pacientų prognozės ženkliai pagerėjo. Keyword(s): ūmus vainikinių arterijų sindromas, miokardo infarktas, nestabili krūtinės angina, STEMI,…

PCSK9 INHIBITORIŲ EFEKTYVUMAS GERINANT PACIENTŲ LIPIDŲ PROFILĮ PO MIOKARDO INFARKTO

Gabrielė Linkevičiūtė, Vitalij Černel Abstract Miokardo infarktą patyrusių pacientų labai didelė kar­totinio ūmaus koronarinio įvykio rizika. Naujausiose Europos kardiologų draugijos antrinės prevencijos gai­rėse nurodomi mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL-Ch) kiekio siektini tikslai neatitinka klinikinės praktikos realybės. Skiriant didelio intensyvumo lipidus mažinančią statinų terapiją, dažnai neįgyvendinamos rekomendacijos, todėl reikalingas pakopinis gydymo optimizavimas, naudojant vaistų derinius. Naujausias…

DEPRESIJOS IR NERIMO VYSTYMOSI MECHANIZMAI PO MIOKARDO INFARKTO

Gabrielė Linkevičiūtė, Vitalij Černel Abstract Depresija ir nerimas yra dažnos psichologinės reakcijos į miokardo infarktą (MI), didinančios pakartotinio kar­diovaskulinio įvykio riziką, mirtingumą ir bloginančios gyvenimo kokybę. Neretai depresija laikoma natūralia žmogaus reakcija į ligą, tačiau vyrauja tam tikri patofi­ziologiniai mechanizmai, siejantys širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL) su nerimu ir depresija. Apžvelgus literatūrą, išskirti keli mechanizmai,…

KARDIOVASKULINĖS KOMPLIKACIJOS PILVO CHIRURGIJOJE

Greta Žaldokaitė Abstract Kardiovaskulinės komplikacijos po didžiųjų abdomina­linių operacijų siejamos su padidėjusiu sergamumu ir mirtingumu. Iki šiol nėra aiškaus pooperacinių kardio­vaskulinių komplikacijų apibrėžimo, todėl susiduriama su jų vertinimo ir valdymo skirtumais. Ilgėjant gyve­nimo trukmei ir daugėjant gretutinių ligų, pacientams po didžiųjų pilvo operacijų vis dar išlieka padidėjusi 30 dienų pooperacinių komplikacijų ir mirties rizika. Šių…

UŽDEGIMINIS ATSAKAS ŪMINIO MIOKARDO INFARKTO METU

Gabrielė Jagminaitė, Ieva Merkytė, Giedrė Bakšytė Abstract Miokardo infarktas (MI) išlieka viena iš pagrindinių mir­tingumo ir sergamumo priežasčių šiuolaikiniame pasau­lyje. Nepriklausomai nuo pažengusio farmakologinio bei intervencinio gydymo, ūmus miokardo infarktas yra susijęs su pacientui nepalankiomis prognozėmis. Svarbus MI patofiziologinio proceso veiksnys yra uždegiminis atsakas, nes jis dalyvauja išemijos paveikto miokardo atkūrime. Tačiau, esant sutrikusiai imuninės…

JAUNO (< 55 METŲ) AMŽIAUS ASMENŲ MIOKARDO INFARKTO RIZIKOS VEIKSNIAI

Guostė Stankevičiūtė, Pranas Šerpytis Abstract Kardiovaskulinės sistemos ligos, ypač išeminė širdies liga, jau ilgą laiką yra pagrindinė mirties priežastis pasau­lyje ir Lietuvoje. Ypač nerimą kelia pastaraisiais metais stebimas didėjantis jauno amžiaus pacientų sergamumas miokardo infarktu. Siekiant geriau išmanyti rizikos veiks­nius, susijusius su jauname amžiuje persirgtu miokardo infarktu ir prisidėti prie pastangų mažinti jo paplitimą, iškeltas…

KONEKSINŲ REIKŠMĖ ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ SISTEMOS FUNKCIJOMS BEI PATOFIZIOLOGINIAMS POKYČIAMS

Gabrielė Svirplytė-Burakauskienė, Urtė Gelčytė, Lina Kraujalienė Abstract Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos pasaulyje yra vie­nos iš dažniausiai pasitaikančių susirgimų žmonių po­puliacijoje. Žinoma, jog šių ligų atsiradimui įtakos turi įvairūs veiksniai. Vienas iš rečiau aptariamų veiksnių, kuris, manoma, prisideda prie kardiovaskulinės sistemos patofiziologinių pokyčių ir ligų atsiradimo, yra baltymo koneksino, formuojančio šešianarį kompleksą ląstelės membranoje, plyšinių…

VELENSO SINDROMAS. KLINIKINIO ATVEJO ANALIZĖ

Ieva Daniliauskaitė, Olivija Gustienė Abstract Vienas iš dažniausių simptomų, dėl kurių pacientai krei­piasi į skubiosios pagalbos skyrių, yra ūminis krūtinės skausmas. Labai svarbu įvertinti paciento nusiskundi­mus, elektrokardiogramą (EKG) ir miokardo pažaidos žymenis, norint tinkamai ir laiku diagnozuoti krūtinės skausmų priežastį. Straipsnyje aptariama Velenso sin­dromo etiologija, diagnostika ir gydymas, pristatomas klinikinis atvejis. Keyword(s): Velenso sindromas, ūminis…

PACIENTŲ, PATYRUSIŲ MIOKARDO INFARKTĄ, JUDĖJIMO BAIMĖS, FIZINIO AKTYVUMO IR SU SVEIKATA SUSIJUSIOS GYVENIMO KOKYBĖS SĄSAJOS

Alvigita Matulaitytė, Giedrė Mikulėnaitė, Raimundas Venskaitis Abstract Tyrimo tikslas – įvertinti pacientų, patyrusių miokardo infarktą, gyvenimo kokybę bei jos sąsajas su fiziniu aktyvumu bei baime judėti. Tyrimas atliktas 2019 metų vasario–balandžio mėn. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų IV stacionariniame reabilitacijos skyriuje. Tyrime dalyvavo 30 pacientų, patyrusių pirmąjį miokardo infarktą. Tyrimas momentinis, atliktas vieną kartą, reabilitacijos…

VAZOPRESINO PANAUDOJIMAS KLINIKINĖJE PRAKTIKOJE

Nadežda Ščupakova, Povilas Andrijauskas, Agnė Jankuvienė, Robertas Stasys Samalavičius, Pranas Šerpytis Abstract Vazopresinas (AVP) − devynių aminorūgščių peptidas, gaminamas pagumburio branduoliuose. Tai natūralus hormonas, prisidedantis prie organizmo homeostazės palaikymo. Daug metų medicinoje naudojamas sintetinis vazopresinas dėl savo kompleksinių savybių iki šių dienų yra klinikinių tyrimų objektas. Vazopresinas plačiai naudojamas įvairios kilmės šoko gydymui kaip pagalbinis…

MIOKARDO INFARKTO, NESANT VAINIKINIŲ ARTERIJŲ OBSTRUKCIJOS (MINOVA), DIAGNOSTIKOS IR GYDYMO YPATUMAI

Audrė Alonderytė, Pranas Šerpytis, Rokas Šerpytis, Joseph S. Alpert, Qin M. Chen Abstract Pirmasis miokardo infarktas aprašytas kone prieš 80 metų, tačiau miokardo infarktas, nesant vainikinių arterijų obstrukcijos (toliau – MINOVA), nustatytas dar neseniai. MINOVA pasireiškia 6-8 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas (toliau – ŪMI). Šią pacientų grupę dažniau sudaro moterys (vidutiniškai apie…

Miokardo infarkto įtaka depresiškumui ir nerimastingumui

Pranas Šerpytis, Ramūnas Aranauskas, Aušra Deksnytė, Diana Maskeliūnaitė, Justina Alunderytė Abstract Tikslas. Įvertinti pacientų, patyrusių miokardo infarktą,depresiškumo ir nerimastingumo lygį. Išsiaiškintipatirtų miokardo infarktų skaičiaus, rizikos veiksnių ir demografinių rodiklių įtaką depresiškumuiir nerimastingumui.Metodai. Tyrimas buvo atliktas anketinės apklausos būdu Vilniaus universitetinės ligoninės Santariškių klinikų (VULSK) Kardiologijos ir angiologijos centreir 4-iuose kardiologinės reabilitacijos centruose. Atrinkti 160 pacientų…