Audrė Alonderytė, Pranas Šerpytis, Rokas Šerpytis, Joseph S. Alpert, Qin M. Chen

Abstract

Pirmasis miokardo infarktas aprašytas kone prieš 80 metų, tačiau miokardo infarktas, nesant vainikinių arterijų obstrukcijos (toliau – MINOVA), nustatytas dar neseniai. MINOVA pasireiškia 6-8 proc. pacientų, kuriems diagnozuotas ūmus miokardo infarktas (toliau – ŪMI). Šią pacientų grupę dažniau sudaro moterys (vidutiniškai apie 55 metų), tačiau, lyginant su ŪMI, šioje grupėje rečiau nustatoma hiperlipidemija. MINOVA pacientai reikalingi ypatingo dėmesio dėl skirtingų patofiziologinių reakcijų, kurios lemia skirtingą gydymą ir prognozę. Pagrindinės MINOVA sukeliančios priežastys yra vainikinių arterijų spazmas, vainikinių kraujagyslių aterominės plokštelės plyšimas ar erozija, mikrovaskulinė vainikinių arterijų disfunkcija, vainikinės kraujagyslės embolija (trombozė) bei spontaninė vainikinės arterijos disekacija. Pagrindinis tyrimas, padedantis atmesti kitaspriežastis, imituojančias ŪMI, yra širdies magnetinis rezonansas. Šiai pacientų grupei tikslinga atlikti acetilcholino provokacinį mėginį, optinės koherentinės tomografijos ar intravaskulinio ultragarso tyrimą bei hematologinį ištyrimą dėl trombofilijų. Klinikiniai tyrimai atskleidė, jog šiems pacientams skiriami angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai bei statinai yra naudingi tolimesnei prognozei. Nenustačius obstrukcijos kraujagyslėse, t.y. ūmų susirgimą sukėlusios priežasties, daugelis pacientų išrašomi į namus, nepaskiriant jokio arba paskiriant tik minimalų kardioprotekcinį medikamentinį gydymą.

Keyword(s): miokardo infarktas, koronarinė širdies liga, ūmus koronarinis sindromas, miokardo infarkto diagnostika, miokardo infarkto gydymas, koronarinių arterijų obstrukcija.

DOI: 10.35988/sm-hs.2020.051
Full TextPDF

Back