ANTI-NMDA ENCEFALITAS: ETIOLOGIJA, PATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Kamilis Kobeckis Abstract Anti – NMDA encefalitas – tai centrinės nervų siste­mos autoimuninis uždegimas, kurio metu antikūnai prieš NMDA receptorius veikia receptorius centrinėse neuronų sinapsėse. Tyrimo tikslas – išanalizuoti NMDA encefalito kilmę, patogenezės aspektus, aptarti diagnostikos ypa­tumus bei gydymą. Šios ligos diferencinė diagnostika gali būti sudėtinga dėl kartu pasireiškiančių neurologi­nių ir neuropsichiatrinių požymių. Anti-NMDA encefa­lito…

AUTOIMUNINIŲ KEPENŲ LIGŲ PERSIDENGIMO SINDROMAI: DIAGNOSTIKA IR GYDYMO GALIMYBĖS

Ugnė Janonytė, Gabriela Gerasimovič, Edita Kiudelienė Abstract Autoimuninės kepenų ligos (AKL) skirstomos į autoi­muninį hepatitą (AIH), pirminį sklerozuojantį cholangitą (PSC) ir pirminį biliarinį cholangitą (PBC). Pacientai, sergantys AIH, gali turėti cholestazinį komponentą, kurio klinika gali atitikti PBC, PSC arba nediferencijuojamą cholestazinį sindromą. Šie autoimuninių ligų fenotipai vadinami „persidengiančiais sindromais“. Dažniausiai literatūroje išskiriami trys AIH cholestaziniai…

PROLAKTINOMA: ETIOLOGIJA, EPIDEMIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Emil Šostak Abstract Prolaktinoma yra labiausiai paplitęs hormonus išskiriantis hipofizės navikas, kuris sudaro maždaug 50 proc. visų hipofizės navikų. Naviko etiologija nėra žinoma, tačiau jo atsiradimą bandoma sieti su sumažėjusiu estrogeno kiekiu ir genetinėmis mutacijomis: MEN1, PRKAR1A (Carney komplekso), CDKN1B (MEN4) arba AIP (FIPA), USP8 ir gsp, su estrogenais susijusio receptoriaus γ (ERRγ), splaisingo faktoriaus…

ARITMOGENINĖ DEŠINIOJO SKILVELIO KARDIOMIOPATIJA: PATOFIZIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Marta Jasaitė Abstract Aritmogeninė dešiniojo skilvelio kardiomiopatija (ADSK), anksčiau vadinta aritmogenine dešiniojo skil­velio displazija (ADSD), yra paveldima kardiomiopatija, kuriai būdingos skilvelinės aritmijos ir padidėjusi staigios širdinės mirties rizika. Dėl nespecifinio ligos pobūdžio ir plataus klinikinio pasireiškimo spektro diagnostika daž­nai būna sudėtinga. Pagrindinis ADSK gydymo tikslas – užkirsti kelią ligos progresavimui, kontroliuoti simp­tomus bei sumažinti staigios…

ŠLAPIMO NELAIKYMAS PO MENOPAUZĖS

Marija Nemunytė, Nikita Petrauskaitė, Darius Trumbeckas Abstract Šlapimo nelaikymas po menopauzės paveikia nuo 15 iki 35 proc. moterų po menopauzės. Dažnai suvokiamas kaip natūrali senėjimo pasekmė, šlapimo nelaikymas neigia­mai veikia įvairius moters gyvenimo aspektus. Šiame straipsnyje nagrinėjami šlapimo nelaikymo po menopau­zės etiologija, rizikos veiksniai, tipai ir gydymo būdai. Įtampos šlapimo nelaikymas, susijęs su susilpnėjusiais dubens…

POTRAUMINIS ILGŲJŲ KAULŲ NESUAUGIMAS: RIZIKOS VEIKSNIAI IR TAKTIKA

Jonas Daktara Abstract Kaulų nesuaugimas yra rimta ilgųjų kaulų lūžių kompli­kacija, atsirandanti lūžiui tinkamai nesugijus. Pacientai gali skųstis lėtiniu skausmu, sumažėjusiu mobilumu ir smarkiai nukentėjusia gyvenimo kokybe. Nepaisant reikš­mingos ortopedinės chirurgijos pažangos, kaulų nesuau­gimas išlieka didelė problema, ypač sudėtingų lūžių arba reikšmingų gretutinių ligų atvejais. Lūžių nesuaugimo pa­plitimas siekia 5–10 proc. visų ilgųjų kaulų lūžių…

SPONDILODISCITAS: KLINIKINIAI SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMO GALIMYBĖS

Gabrielė Glembockytė Abstract Spondilodiscitas – tai infekcinė liga, pažeidžianti slankstelius ir tarpslankstelinius diskus. Pagrindiniai klinikiniai simptomai – nugaros skausmas, neurologi­nis deficitas, rečiau pasitaiko karščiavimas, pykinimas, svorio kritimas. Laboratoriniai tyrimai nėra tikslūs dia­gnozuojant šią patologiją, tačiau C reaktyvaus baltymo padidėjimas galėtų padėti įtarti spondilodiscito dia­gnozę. Auksinis spondilodiscito diagnostikos standartas – magnetinio rezonanso tomografija ir tyrimo vaizduose…

KRAUJAVIMO NĖŠTUMO METU DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Rugilė Dobradziejutė, Pijus Ruokis Abstract Kraujavimas iš makšties pasireiškia pirmajame nėš­tumo trimestre apie 25 proc. atvejų, o antrojo nėštumo trimestro metu šis skaičius sudaro 1-2 procentus. Nors dažniausiai kraujavimu bei pilvo skausmu komplikuotas nėštumas progresuoja normaliai, jis kelia didelį stresą nėščiajai, didina nėštumo praradimo ir ektopinio nėš­tumo riziką. Atlikta 20 mokslinių publikacijų apžvalga. Straipsniai atrinkti…

HIPERPARATIROIDIZMO – ŽANDIKAULIO NAVIKO SINDROMAS: ETIOPATOGENEZĖ, KLINIKINĖ RAIŠKA IR GYDYMO YPATUMAI

Gabija Baliukevičiūtė Abstract Hiperparatiroidizmo – žandikaulio naviko sindromas – retas, autosominiu dominantiniu būdu paveldimas sutrikimas, tipiškai pasireiškiantis prieskydinių liaukų adenomos sąlygotu pirminiu hiperparatiroidizmu bei su juo nesusijusiomis kitomis, ne endokrininės siste­mos neoplazijomis. Nepaisant mažo patvirtintų atvejų skaičiaus, esant sindromo įtarimui, ištyrimas ir sava­laikė diagnostika yra labai svarbi, nes galima piktybinė transformacija į prieskydinių liaukų karcinomą.…

MIKROVASKULINĖ KRŪTINĖS ANGINA: EPIDEMIOLOGIJA, PATOFIZIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Marta Jasaitė, Toma Kavaliauskaitė Abstract Mikrovaskulinė krūtinės angina (MVA), anksčiau va­dinta X širdies sindromu, yra krūtinės angina, pasireiš­kianti neobstrukcine vainikinių arterijų liga. Šis širdies ir kraujagyslių sutrikimas, kuriuo dažniausiai serga mo­terys, didina su sveikata susijusias išlaidas dėl pakartoti­nės diagnostinės angiografijos ir dažno hospitalizavimo. Skirtingai nuo obstrukcinės vainikinių arterijų ligos, ku­riai taikoma daug įrodymais pagrįstų gydymo…

VOGT-KOYANAGI-HARADA SINDROMAS

Laurynas Kacevičius, Vaida Makarevičienė Abstract Vogt-Koyanagi-Harada sindromas yra centrinės nervų sistemos būklė, kuri ypač paveikia regėjimą ir klausą. Ši būklė yra gana reta, jai būdingas tipinis fenotipinis vaizdas tiek ankstyvojoje, tiek vėlyvojoje ligos stadi­joje. Išskiriamos keturios sindromui būdingos stadijos, tačiau ne visos iš jų pasireiškia kiekvienam sergančia­jam. Ši patologija diagnozuojama nustačius bent 3 iš 4…

PIRMINIS SJOGRENO SINDROMAS: DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Aušrinė Jackevičiūtė Abstract Pirminis Sjogreno sindromas (pSS) – tai lėtinė autoimu­ninė jungiamojo audinio liga, kuriai būdinga klinikinių simptomų triada: sicca simptomai, didelis nuovargis ir muskuloskeletinės sistemos skausmai. Iki pusės atvejų galimas sisteminis pasireiškimas. Tyrimo tikslas − įver­tinti naujausioje mokslinėje literatūroje pateikiamus duo­menis apie Sjogreno sindromo diagnostikos bei gydymo ypatumus. Literatūros paieška atlikta naudojant PubMed ir…