ŪMINIS APENDICITAS: DIAGNOSTIKA, KOMPLIKACIJOS, GYDYMAS

Agnė Vaštakaitė Abstract Ūminiu apendicitu gali susirgti įvairaus amžiaus žmonės. Pagrindinis simptomas yra ūmus dešinės klubinės srities skausmas. Pagrindinis gydymo metodas yra chirurginis. Laiku nepaskyrus gydymo, apendicitas gali komplikuo­tis apendicito perforacija, kuri gali vesti link difuzinio peritonito ar aplinkinio absceso formavimosi, fibrozių susidarymo. Keyword(s): apendicitas, simptomai, epidemiologija, diagnostika, komplikacijos, gydymas, prognozė. DOI: 10.35988/sm-hs.2025.088 Full Text:…

ŪMINIO PANKREATITO SIMPTOMAI, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Agnė Vaštakaitė Abstract Ūminis pankreatitas yra ūmus kasos uždegimas, kuris gali sukelti vietinius pažeidimus, pažeisti kitas organų sistemas ar sukelti kitų organų nepakankamumą. Būdin­gas stiprus viršutinės pilvo dalies skausmas, kuris plinta į nugarą. Diagnostika remiasi laboratoriniais amilazės ir lipazės tyrimais bei vaizdo tyrimais. Gydant pacientą, svarbu palaikyti gerą organizmo hemodinamiką, užti­krinti tinkamą mitybą, skysčių balansą,…

LĖTINIS ATROFINIS FARINGITAS: KLASIFIKACIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Vincentas Gendvilas Abstract Ši apžvalga nagrinėja lėtinio atrofinio faringito klasifi­kaciją, diagnostiką ir gydymo metodus. Lėtinis atrofinis faringitas yra mažiau žinoma faringito forma, kuriai bū­dingas lėtinis uždegimas ir gleivinės atrofija, sukelianti sausumą gerklėje, skausmą ir rijimo sunkumus. Nors jo paplitimas yra sunkiai nustatomas dėl subtilių simptomų, suvokimas apie šią būklę yra svarbus sveikatos priežiū­ros teikėjams dėl…

ŠIRDIES VAINIKINIŲ ARTERIJŲ ANEURIZMOS: RIZIKOS VEIKSNIAI, KLINIKINIAI SIMPTOMAI, DIAGNOSTINIAI TYRIMAI IR GYDYMO GALIMYBĖS

Tomas Zubė, Tautvydas Kabošis Abstract Vainikinių arterijų (VA) aneurizma – tai negrįžtamas vai­nikinės arterijos išsiplėtimas, kuris viršija normalaus kraujagyslės skersmens dydį daugiau nei 1,5 karto. Vystymuisi turi įtakos daugybė rizikos veiksnių, tokių kaip: šeiminė širdies ir kraujagyslių ligų anamnezė, ar­terinė hipertenzija. Dažniausiai ši patologija nesukelia simptomų, tačiau gali pasireikšti skausmas krūtinės ląs­tos plote, dusulys. Dažnu…

EMBOLIJOS VAISIAUS VANDENIMIS: ETIOPATOGENEZĖ, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Aušrinė Balčiūtė, Arūnė Barčaitė, Gitana Ramonienė Abstract Embolija vaisiaus vandenimis (EVV) yra reta, tačiau gyvybei pavojinga ūmi akušerinė būklė. Jos dažnumas skiriasi priklausomai nuo tyrimo ir populiacijos, tačiau manoma, kad ji pasitaiko maždaug 1 iš 20 000– 50 000 gimdymų. Nors EVV etiopatogenezė yra sudėtinga ir nevisiškai aiški, manoma, jog padidėjusi organizmo jautrumo re­akcija yra…

UROGENITALINĖ TUBERKULIOZĖ: PATOFIZIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Ieva Šliuožaitė, Benas Kreišmonas, Neringa Česnauskienė Abstract Tuberkuliozė, kurią sukelia Mycobacterium tuberculosis, yra aktuali problema medicinoje. Viena iš pagrindinių ekstrapulmoninių tuberkuliozės lokalizacijų yra uroge­nitalinė tuberkuliozė. Urogenitalinė tuberkuliozė gali pasireikšti nespecifiniais simptomais arba išlikti besimp­tomė, todėl neretai ji yra nepastebima. Vėlyva šios ligos diagnostika ir gydymas gali sukelti negrįžtamą audinių ir organų pažeidimą ar lėtinį inkstų…

HISTRIONINIO TIPO ASMENYBĖS SUTRIKIMAS: EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKA IR GYDYMO GALIMYBĖS

Žyginta Kazlauskaitė Abstract Histrioninio tipo asmenybės sutrikimas – psichopatolo­gija, kuriai būdingas dėmesio reikalaujantis ir perdėtai seksualaus pobūdžio elgesys, teatrališkos emocijos ir santykių artimumo pervertinimas. Būklei būdingas ko­morbidiškumas su kitais asmenybės sutrikimais, ypač priskiriamais B klasteriui. Diagnozės nustatymui svarbus nuodugnus paciento stebėjimas įvairiomis aplinkybėmis. Sutrikimo gydymo galimybės ribotos – specifinio farma­kologinio gydymo nėra, tačiau galimas psichoterapijos…

KALCIFILAKSIJA: ETIOLOGIJA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Jogailė Butauskaitė Abstract Kalcifilaksija yra pavojinga gyvybei komplikacija, daž­niausiai susijusi su lėtine inkstų liga (LIL) ir atsirandanti dėl odos ir riebalinio audinio kraujagyslių kalcifikacijos. Dažniausiai siejama su LIL, ši būklė gali pasireikšti ir sergantiesiems ūminiu inkstų pažeidimu. Literatūroje iš­skiriama ir ne nefrogeninės kilmės kalcifilaksija. Aukšti mirtingumo nuo kalcifilaksijos rodikliai pabrėžia anks­tyvos diagnostikos svarbą. Tyrimo tikslas…

LĖTINIS HEPATITAS B: EPIDEMIOLOGIJA, TRANSMISIJA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS

Emilija Rožankevičiūtė Abstract Lėtinė hepatito B infekcija yra sunki našta sveikatos sistemai pasauliniu mastu. Beveik trečdalis milijardo gy­ventojų yra arba buvo paveikti ligą sukeliančio patogeno. Nors daugelis pasaulio šalių į valstybines imunoprofilak­tikos programas yra įtraukusios vakciną nuo hepatito B viruso, vis dar yra tam tikrų regionų, kuriuose skiepijimo aprėptys išlieka pernelyg mažos, o naujų atvejų…

IŠSĖTINĖS SKLEROZĖS GYDYMAS NĖŠTUMO METU

Eglė Noreikaitė Abstract Išsėtinė sklerozė (IS) yra lėtinė uždegiminė demielinizuo­janti liga, pažeidžianti centrinę nervų sistemą ir sukelianti įvairius simptomus, pavyzdžiui, nuovargį, motorikos, pusiausvyros, regos ir pažinimo sutrikimus. IS dažniau būdinga moterims, o daugumai pirmieji simptomai pa­sireiškia iki 50 metų. Nėštumas gali sumažinti ligos ak­tyvumą dėl hormoninių pokyčių, tačiau atkryčių rizika po gimdymo paprastai didėja. Kadangi…

KOVA SU LAIMO LIGA: DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR VAKCINAVIMO PERSPEKTYVOS

Augustina Tamošiūnaitė, Justas Adomas Lukoševičius, Milda Karnaševičiūtė Abstract Laimo ligos plitimas ir jos pasekmės išlieka rimta visuo­menės sveikatos problema. Šiuo metu vienintelė apsauga nuo Laimo ligos − visuomenės sąmoningumas. Svarbu vengti endeminių zonų, miškingų vietovių ir aukštų žo­lynų, naudoti repelentus, grįžus iš lauko apžiūrėti rūbus ir kūną. Ypač svarbus ankstyvas ir tikslingas ligos dia­gnozavimas, siekiant…

POSTIMPLANTACINIS SINDROMAS: ETIOPATOGENEZĖ, KLINIKA, DIAGNOSTIKA IR GYDYMAS

Verner Šneider, Elita Drobužaitė, Linas Velička Abstract Postimplantacinis sindromas (PIS) yra dažna sisteminė imuninė reakcija po endovaskulinio aortos patologijų gydymo (EVAR). PIS diagnozuojamas, kai paciento bū­klė po EVAR operacijos atitinka tokius kriterijus, kaip karščiavimas >38 0C, leukocitų padidėjimas >12,000/μL bei C reaktyvinio baltymo (CRB) padidėjimas kraujyje, ir nėra kitų šių pokyčių priežasčių. Sindromo patofizi­ologija grindžiama…